Zarasų krašto muziejuje lapkričio 4 d. įvyko Dusetų dailės galerijos dailininko Algirdo Gaižausko tapybos ir skulptūros darbų parodos ,,Vasaros spalvos“ atidarymas. Parodoje eksponuojami nauji, niekur nerodyti darbai, sukurti 2016 m. – devyniolika tapybos darbų ir keturios skulptūros. Tai – pirmoji autorinė menininko kūrybos paroda Zarasuose.

Parodos atidarymą pradėjęs Vasilijus Trusovas pirmiausiai pasidžiaugė, kad žiemos peizaže staiga mus užliejo šviesa, sklindanti iš minimalistinių, nepaprastai nuotaikingų paveikslų. Juose lyg ir nieko nėra, tačiau kiekvienas žiūrovas, „paauginęs save“, gali kažką juose įžvelgti. Į vasaros pratęsimą meno gerbėjus pakvietęs dailininkas A. Gaižauskas, nestokojantis humoro jausmo, prisistatė kaip dvidešimt ketvirtas ekspozicijos kūrinys ir šiuo pašmaikštavimu pataikė į patį dešimtuką. Tiek iš drobių, tiek iš paties autoriaus visą renginio vakarą sklido šiluma ir puiki nuotaika, tą pajuto visi į parodą atskubėję zarasiškiai bei dailininko bičiuliai iš Dusetų, Obelių, net iš Latvijos. Viena garbaus amžiaus moteris dėkojo Algirdui: „Iš jūsų parodos išeinu 10 metų atjaunėjusi!“. Nors menininkas ir neigė, kad turi ekstrasensorinių sugebėjimų, tačiau čia pat juokdamasis pripažino, kad jo darbai yra įkrauti gerąja energija, ką tuoj pat ir pademonstravo įsiūbuodamas papuošalus – švytuokles, sukabintas ant liaunų, keistų skulptūrų, kurios bylodamos, kad yra „Gimusios vakar, gimusios užvakar“ – nė kiek nemeluoja. Nes sukurtos ekspromtu, prieš pat parodos atidarymą. Ir nors sukurtos iš pačių pigiausių medžiagų – vielos ir polietileno plėvelės, jos anaiptol neatrodo pigiai. Šie maketai, atsiradus rėmėjams, galėtų išaugti į keliolikos ar keliasdešimt metrų aukščio įspūdingas skulptūras. Ypatingo dėmesio susilaukė kūrinys, primenantis Eifelio bokštą. Autorius jį apibūdino kaip galimą 110 m aukščio nusileidimo aikštelę mero malūnsparniui. Visus pralinksmino smagus sumanymas, tačiau Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius nepasidavė žaismingai provokacijai ir nusprendė, kad toks statinys geriau pasitarnautų kaip Kalėdinė eglė – ir originalu, ir žaisliukų tik trijų bereiktų – tiek, kiek yra šakų!

O kalbant rimtai, ne veltui A. Gaižauskas pirmiausiai save pristato kaip skulptorių. Baigus architektūros studijas, likimas nuvedė į Vokietiją, kur jis dešimt metų asistavo garsiems pasaulio skulptoriams Martinui Matschinsky ir Brigittai Matschinsky-Denninghoff. Tai buvo milžiniška patirtis, kokios nebūtų suteikęs tuometinis Vilniaus dailės institutas, ir menininkas iki šiol su didele pagarba ir dėkingumu prisimena nuostabią kūrėjų porą, dosniai besidalinusią savo profesijos paslaptimis.

Grįžęs į Lietuvą, A. Gaižauskas sukūrė ne vieną skulptūrą. Dvi jų puošia Dusetų skulptūrų parką – „Vandens rūmai“ ir „Vėjas“. Galbūt ne visi sutiktų su žodžiu „puošia“, nes kuriant pirmąją skulptūrą, neužteko lėšų brangiai vielai ir „Vandens rūmuose“ apsigyveno rūdys. Bet nuo to kūrinys tik įgavo daugiau prasmės.

Tapyba… Ji ryški, bet ne rėkianti, žadinanti fantaziją, daug pasakanti – subtiliai užuominomis, spalvomis ir atspalviais, linijomis. „Tokia abstrakti tapyba – kaip sudėtingesnė muzika, į kurią reikia įdėmiai įsiklausyti“ – kalbėjo kolegą sveikinęs dailininkas Alvydas Stauskas. Paveikslų pavadinimai poetiški – „Mūza“, „Fantazija“, „Vasaros sapnas“, „Bitės“… Tiesa, yra ir „Juokas pro ašaras“, bet manykime, kad tai buvo džiaugsmo ašaros pleneruose, kurių metu ir gimė dalis kūrinių. Vasara dailininkui buvo ypač dosni ir dovanojo keletą plenerų Lietuvoje ir Latvijoje. Apie juos su dideliu malonumu pasakojo ir pats menininkas, ir bičiulis dailininkas Rimvydas Pupelis, su šypsena pasidalinęs prisiminimais: „ Kuriant su Algirdu, apima lengva, atpalaiduojanti buvimo būsena. Jis sugeba visus užkrėsti geromis emocijomis, darbinga dvasia ir pats yra neįtikėtinai darbštus, per dieną gali nutapyti keletą paveikslų!“

Menininkė Violeta Gasparaitis patvirtino Rimvydo žodžius, pridurdama, kad Algirdas ne tik puikiai tapo, kuria įspūdingas skulptūras, bet ir yra be galo draugiškas, geranoriškas, visuomet atskubantis į pagalbą. Labai gera, kad toks žmogus apsigyveno Dusetose, įnešdamas naujų vėjų į šio krašto kūrybinę menininkų bendruomenę.

Netrūko renginyje smagių pašnekesių (juk ne kasdien susitinkama su toliau gyvenančiais bičiuliais) ir nuotraukų atminčiai, fone tyliai dainuojant Laimai Vaikulei. Kodėl būtent ši dainininkė? Nes jos dainų įrašai kasdien skambėjo plenere Latvijoje ir buvo prisiminti dabar, vasaros spalvų apsuptyje.

Algirdas iš tų žmonių, kurie, pasiekę kūrybines aukštumas, sugeba išlikti nuoširdūs ir draugiški, dėmesingi ir vertinantys kitų pasiekimus. Gyvenantis kaip senovės išminčiai moko – šia diena, daug neplanuodamas, nespėliodamas, kas bus rytoj ar poryt. Kukliai sakantis: „Mokausi visą laiką…“

Tad žvarbią rudens, o gal jau ir žiemos dieną, užsukite „pasikrauti“ energijos į spinduliuojančią vasaros šviesą ir šilumą parodą, kurioje esate laukiami iki gruodžio 7 d.

A. Gaižauskas gimė 1950 m. rugpjūčio 23 d. Tytuvėnuose, Kelmės r. 1981 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Po studijų dirbo architektu, skulptoriumi, tapytoju.

1986 m. sukūrė metalo skulptūrą „Vandens paukštis“ (Raguva), 1987 m. – skulptūrą iš vario ir skardos „Mokykla“ (Panevėžys), 2000 – 2001 m. – dvi skulptūras iš nerūdijančio plieno (Vilnius), 2008 – 2010 m. – dvi skulptūras Dusetų parkui.

Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Arkos galerijoje, nuo 2005 m. – Dusetų dailės galerijoje. Daug parodų surengė užsienyje. Kūrinių yra įsigiję Vokietijos, Italijos, JAV, Australijos ir kitų šalių kolekcionieriai. Dalyvauja tarptautiniuose tapybos pleneruose.
Gyvena Vilniuje ir Dusetose.

Vilija Visockienė

Nuotr. autorės