Dusetų krašto menininkų kūrybos tradicinė paroda „Galerijai dvidešimt treji“

Dusetų kraštiečių suėjimas turi nemažai tradicijų, viena jų – kasmetinė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos rengiama paroda, į kurią kviečiami visi menininkai, vienokiu ar kitokiu būdu susiję su šiuo kraštu. Vieni čia gyvena nuolatos, kiti atvažiuoja tik vasaroti, tačiau visus stipriai riša meilės šiam gražiam kraštui gija. Šiemet 28 meno kūrėjai savo tapybos, akvarelės, fotografijos ar skulptūros darbais užpildė galerijos sales. Daugumą Dusetų dailės galerijos parodose dalyvaujančių menininkų puikiai pažįstame, o štai visai neseniai į jų būrį įsijungė Dusetose gimęs ir augęs, šiuo metu Londone gyvenantis Aurelijus Kovaliovas. Jis tęsia menininkų dinastiją – tėvas Genadijus Kovaliovas, taip pat dalyvaujantis parodoje, yra žinomas Dusetų krašto fotomenininkas. Aurelijaus tapyba siužetinė, daugiaplanė, nuteikianti įvairiems apmąstymams. Nors dabar parodoje matome tik vieną jo darbą „Me Too“, tikėtina, ateity sulauksim ir personalinės parodos.

Violeta ir Virgilijus Gasparaičiai, įsikūrę atokiame vienkiemyje ir ten turintys puikias sąlygas kūrybai, visada pilni netikėčiausių sumanymų. Šiemet jie nusprendė išbandyti keramikos galimybių ribas. Ar esate kur matę molinius smuikus, kuriais galima net groti? Pasirodo, tai įmanoma! Skulptūrinė kompozicija „Apokalipsė“, vaizduojanti sugriautus Niujorko dangoraižius, nulipdyta iš neįtikėtino plonumo molio lakštų. Visas procesas buvo itin sudėtingas, pradedant lipdymu, degimu, glazūravimu ir baigiant pristatymu į parodą. Parodos metu skulptūros tapo grojančia ir šviečiančia instaliacija. Šių menininkų eksponuojamų keramikos kūrinių erdvę papildo Violetos tapybos darbas – grėsmingas „Greitkelis į pragarą“.

Vilniškį skulptorių Edmundą Brogą žinome kaip labai precizišką meistrą, kuris iš bet kokio medžio gabaliuko gali sukurti meno kūrinį. Šį kartą jis atvežė medinių papuošalų rinkinį. Drožyba autoriui – savotiška meditacijos forma. E. Brogos žmona Danguolė Brogienė jau daug metų užsiima taip pat begalinio kruopštumo ir kantrybės reikalaujančia kūryba –  tekstilinių paveikslų audimu. Šilkinis siūlas, nepaliaujamai besivejantis tarp menininkės pirštų, veda žiūrovus į paslaptingą ir raminantį šviesos ir spalvų muzikos pasaulį.

Dailininkas Eugenijus Raugas kviečia „Sužaisti ne tik šaškėmis“ ir pateikia medinukų kompozicijas, kuriose meistriškumas persipina su šmaikštumu, originalumas su tradicijomis.

Šioje parodoje, be abejo, karaliauja tapyba. Visų žiūrovų dėmesį iš karto patraukia Nomedos Saukienės didžiulės drobės – ciklai, kuriuose veši ir vysta lyg tai tie patys, bet vis nauji augalai, dukros ir sūnaus figūras keičia anūkės atvaizdas, vyksta natūralus gamtos virsmas ir kartų kaita, kurią tirštais dažų potėpiais ir užfiksuoja dailininkė.

Menininkas Romualdas Pučekas itin kūrybiškas ir įvairiaplanis, jam paklūsta tiek asambliažas, tiek tapyba, tiek keramika. Šį kartą parodoje jis rodo tapybos darbus, kuriuose sodriomis spalvomis ir geometrinėmis abstrakcijomis virpa „Miesto ritmai“.

Dar vienas šeimyninis menininkų duetas, zarasiškiai Žydrūnas Dainys ir Ramunė Sladkevičiūtė-Dainienė, pristato solidžius klasikinius kūrinius – akmens skulptūrą „Serpantinas“ bei labai tapybiškus natiurmortus „Balkonas“ ir „Miškinės lelijos“.

Uteniškė dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė mėgsta didelius formatus, kuriuose neriboja savo fantazijos, bet tuo pačiu jos paveikslai yra kruopščiai komponuojami ir galutinis rezultatas – spalvingos įtraukiančios simfonijos, kuriose daug sąskambių, tonų ir simbolikos.Dailininkas Alvydas Latėnas lieka ištikimas tradicinei tapybai, jo mėgstamiausia tema – tėviškės peizažai visais metų laikais, taip pat dažnai tapo žirgus.

Menininkas Algirdas Gaižauskas laisvai ir nerūpestingai, tačiau profesionaliai, žaidžia tiek dažais, tiek skulptūrinėmis priemonėmis. Iš kelių potėpių beveik baltoje drobės erdvėje atsiranda žydinčių lelijų pilni ežerai ir kitokie miražus primenantys vaizdiniai, o kiekvienas vielos gabalėlis, metalo ar folijos atraiža Algirdo rankose lengvai transformuojasi į plastišką skulptūrą.

Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, akvarelistas ir tapytojas, parodai pateikė tapybos darbus, kuriuose lengvai atpažįstame realistine maniera nutapytas vietoves. Dailininko peizažai persmelkti nostalgija greitai nykstančiam natūraliam kraštovaizdžiui, yra gilūs savo koloritu. A. Stauskas kuria tik gamtoje, ankstyvais rytais ar leidžiantis saulei, tada geriausiai sekasi lieti akvareles, arba pleneruose, kur būna sudarytos palankios sąlygos atsiduoti vien kūrybai, iš jų menininkas visuomet parsiveža po keletą sėkmingų darbų.

Akvarelės žanras vienas sunkiausių dailėje, reikalaujantis susikaupimo, greito ir tikslaus dažų paliejimo ant drėgno popieriaus ir neatleidžiantis jokių klaidų. Šią techniką yra puikiai įvaldžiusi dailininkė Eglė Lipeikaitė, savo gaivias akvareles pripildžiusi oro ir vandens virpėjimo. Dailininkė Liliana Žutautienė parodai taip pat pateikė akvarelės darbus, kuriuose jautriai perteiktas gėlių trapumas ir nenugalimas gyvybingumo pradas. Abiejų menininkių darbuose darniai susilieja japoniško meno estetika ir filosofija bei lietuviškos gamtos subtilus grožis. Parodos atidarymo metu Lilianą kolegos pasveikino įstojusią į Lietuvos dailininkų sąjungą.

Indrė Stulgaitė-Kriukienė ir Remigijus Kriukas, Panevėžyje kuriantys stiklo meistrai, pripažinimo sulaukę daugelyje šalių, vėl stebina sudėtingomis stiklo skulptūromis, kurių spalvos, grakščios formos ir paviršių faktūros vienaip atrodo saulės apšviestos, kitaip vakaro prieblandoje, o jei dar būtų galimybė jas išvysti pilnaties šviesoje… Ypač, kad viena skulptūra ir yra iš ciklo „Riedantys mėnesienoje“. Indrė ne tik stiklo meno paslaptis įvaldžiusi, bet ir prisijaukinusi fotografiją, daug fotografuoja, dalyvauja fotomenininkų rengiamose parodose, tad ir Dusetose savo stiklo skulptūrą savotiškai sujungia su fotografiniu diptiku.

Vilija Visockienė parodoje pristato popieriaus karpinius iš ciklo „Zarasų krašto ežerai“. Kiekvienas ežeras yra unikalus, savo kontūrais primenantis milžinus, slibinus ar kitokias mitines būtybes – tereikia atidžiau įsižiūrėti į juos žemėlapyje. Juk ir sakmėse ežerai – gyvi sutvėrimai, atskrendantys dažniausiai juodais jaučiais ir nusileidžiantys ant žemės atspėjus jų vardus.

Viena galerijos salė parodoje skirta fotografams – piešėjams šviesa. Visi nebe naujokai šioje meno srityje, seniai fotografuojantys, puikiai gaudantys žmonių emocijas ir gamtos akimirkas, kurios visada vienintelės, visada nepakartojamos.

Genadijus Kovaliovas ir Dainius Dirgėla nesitarę, bet įdomaus sutapimo dėka pateikė parodai žmonių portretus iš Dusetų krašto serijoje „Kraštiečiai“. G. Kovaliovo kraštiečius – retų, nykstančių profesijų meistrus ar šiaip kaimo keistuolius,  kurių jau daugelio nebėra gyvųjų tarpe, dar puikiai atmena vyresni dusetiškiai. Juodai – baltos analogine technika darytos fotomenininko nuotraukos – tikras kultūrinis paveldas, kurį privalu išsaugoti, juolab kad Genadijus turi sukaupęs tikrai didelį ir vertingą fotografijų archyvą.

Vilniuje gyvenantis fotomenininkas, poetas D. Dirgėla pastaruoju metu fotografuoja daug portretų įvairiuose kultūriniuose renginiuose, turi parengęs parodą apie Lietuvos rašytojus. Dusetų parodoje jis eksponuoja fotografijas, kuriuose regime su lengva humoro doze įamžintus Dusetų menininkus ir į objektyvą netikėtai papuolusį gerai žinomą sostinės politiką, netikėtai užklydusį į dailės galeriją…

Fotomenininkė Normantė Ribokaitė pristato žaismingą seriją „Pokalbis su kėdėmis“, kurioje komiškumas ir drama puikiai papildo vienas kitą. Normantė seniai virtualiai keliauja po įvairias šalis su savo įspūdingomis fotografijomis, laimi daugybę prestižinių apdovanojimų, o pastaraisiais metais yra kviečiama tiesiogiai dalyvauti tarptautinių konkursų atrankos žiuri darbe – pavasarį ji skrido į Niujorką, rudenį yra pakviesta sudalyvauti kaip komisijos narė Brukline vyksiančiame fotografijos konkurse. Tikrai įkvepiantis pavyzdys, kad kūrybingas ir atkakliai dirbantis menininkas, net ir provincijoje gyvenantis, gali būti pastebėtas ir įvertintas plačiuose pasaulinio meno vandenyse.

Vilnietis fotomenininkas Sigitas Kondratas yra sukūręs platų ciklą „Džiazas“, kuriame užfiksuoti įtaigūs, ekspresyvūs džiazo muzikantų portretai. Šis ciklas buvo rodytas ir Dusetų dailės galerijoje.

Dusetiškė fotografė Regina Barzdaitė tikras vyturys ir kiekvieną savaitgalį, jei tik oras palankus, brėkštant rytui ji išsiruošia paklajoti gimtomis apylinkėmis. Namo Regina dažniausiai grįžta ne tuščiomis, o su pasakiškais auksinės saulės nutviekstų kalvų, rūkais užtvindytų lomų vaizdais fotoaparate.

Benjaminas Sakalauskas, šiuo metu einantis atsakingas Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, neapleidžia savo aistros fotografuoti ir laisvesnėmis valandėlėmis stengiasi atsipalaiduoti ir pabūti gamtoje, užfiksuoti įspūdingesnį peizažą, su teleobjektyvu „sumedžioti“ gyvūną ar paukštį.

Žiemą Dusetų dailės galerijoje veikė fotomenininko Kęstučio Čepėno personalinė paroda „Pelėdos“. Tad turime galimybę prisiminti daug šiltų emocijų žiūrovams sukėlusius paukščius ir pasigrožėti dar viena didžiaake iš paslaptingos pelėdų giminės.

Mažiausiai pusę pasaulio išnaršęs fotomenininkas Zigmantas Jonikas parodoje rodo snieguotų kalnų atšiaurų ir rūstų grožį.

Antazavės parapijoje kunigaujantis Vytautas Dagelis dažnai ima į rankas fotoaparatą ir gaudo stebuklingas kasdienybės akimirkas, kartais – pačiose netikėčiausiose vietose. Parodai jis pateikė dvi dideles fotodrobes pavadinimu „Belaukiant“, kuriose regime šventųjų skulptūrų veidus, boluojančius pro klausyklos ažūrinę sienelę. Šešėliai, persipynę su saulės spinduliai – mistiška vienos popietės ar vakaro impresija, belaukiant…

Visi, norintys savo akimis pamatyti ir savaip interpretuoti šių menininkų darbus, kviečiami apsilankyti parodoje, kuri vyks visą liepos mėnesį Dusetų dailės galerijoje.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės