GRETOS GRENDAITĖS ir TOMO VOSYLIAUS kūrybos paroda „MEDUS IR VANILĖ“

Parodos atidarymas 2019 m. spalio 12 d. (šeštadienį) 16 val.
Paroda veiks iki lapkričio 4 d.

Grafikė Greta Grendaitė ir skulptorius Tomas Vosylius (duetas „Legal Art Lovers“) pristato jau ketvirtąją bendrą parodą. Nors menininkai kuria skirtingomis raiškos priemonėmis, jų kūryba subtiliai susilieja temų aspektu. Bendrose parodose jie sukuria dialogą, gvildenantį socialines, ekologines, jėgos ir galios temas. Svarbus menininkų kūrybos rakursas yra pats žmogus ir jo patyrimai sociokultūrinėje aplinkoje; juos domina žmogaus chameleoniški virsmai, nulemti pačios šiuolaikinės visuomenės konteksto ir joje egzistuojančių socialinių vaidmenų.
Parodoje „Medus ir vanilė“ G. Grendaitė ir T. Vosylius tęsia flirtą su socialinės aplinkos provokuojamomis būsenomis ir tarpinėse situacijose, tarppatyrimo metu gimstančiais personažais. Jautriai išgyvendami technokratinę aplinką ir jos įtaką žmogui, menininkai kritiškai apmąsto sociokultūriniame bei sociopolitiniame kontekste įvairių situacijų metu susiformuojančius ir eigoje besitransformuojančius fantastiškus pavidalus, kurie menininkų kūryboje atsiskleidžia kaip biomorfinių ar zoomorfinių bruožų turintys įvaizdžiai, populiariosios kultūros bei socialinės pasakos veikėjai.
Ne vienerius metus tęsiamose serijose, ypač 2012 m. pradėtoje piešinių ir skulptūrų serijoje „Flora ir fauna“ menininkai kelia bergsoniškai egzistencinius kūrybinės evoliucijos klausimus. „Perlipę suvirtualėjusį aplinkos apvalkalą lyg ekraną, toliau ieškome gyvybinės energijos dalelių – savęs. Sociume save pastebime per atvirą žvilgsnį į Kitą, per kasdienes, lyg ir neišskirtines, tačiau svarbias situacijas, jose (pa)stebėtus, įsiminusius, vaizduotės išgrynintus charakterius, personažus, galbūt artėjusius prie didžiojo Įvykio, bet sustingdytus erdvės ir laiko, izoliuotus meno kūriniuose“ – savo santykį su kūrybos temomis apmąsto patys menininkai. G. Grendaitė ir T. Vosylius parodoje pristatomais kūriniais aktualizuoja socialinių vaidmenų, lyčių skirtumų, abipusių santykių klausimus, su kuriais vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas individas.
Optimistiškai nuteikiantis parodos pavadinimas veikia kaip inversija ir paradoksaliai sustiprina kūriniuose ironiškai vaizduojamą socialinio pasaulio maskaradą, grįstą savita menininkų mitologija, kurios pagrindas – kasdienių (pa)stebėjimų, patirčių, prisiminimų ir jų transformacijų metu gimstančios būsenos ir herojai.

Dovilė Stirbytė