Į Dusetas sugrįžo „Kaukadienis“


Spalio 24 d. vyko festivalis „Kaukadienis Dusetose“, kurio sumanytojas – Antazavės kultūros namų vadovas, režisierius Gytis Gruzdas.  Į festivalį jis pakvietė tris mėgėjiškus teatrus. Pirmasis toks renginys buvo surengtas pernai.

Pirmieji pasirodė Skiemionių miestelio teatro aktoriai su Vytauto Kupšio spektakliu „Jaunikio medžioklė“ (režisierius Gintautas Eimanavičius). Istorija žiūrovus nukėlė į ką tik atkurtos Lietuvos laikus. Kolūkio pirmininko duktė Agnė susipažįsta su žaviu amerikonu Jonu. Planuojamos vestuvės, tačiau paaiškėja, kad Jono tikslas nėra vesti Agnę, o tik išvilioti iš šios šeimynėlės pinigus. Nuotaikinga ir gyvenimiška, sodriomis spalvomis perteikta istorija apie aferistą Joną sukėlė daug juoko.

Antrieji į sceną užlipo Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro spektaklio „Gyvenimas mano – degimas“ artistai. Spektaklio scenarijaus autorė ir režisierė, teatro vadovė Nijolė Ratkienė. Šis spektaklis skirtas Pauliaus Širvio gyvenimui. Skambėjo poeto eilės, jį pažinojusių, mylėjusių prisiminimai, dainos. Išgyvenimai kare ir nelaisvėje, skaudžios meilės verpetai, sunkūs paskutiniai gyvenimo metai… Atrodo, viskas žinoma, daug kartų skaityta, girdėta, bet P. Širvį vaidinusių aktorių Jono Buziliausko, Valerijaus Jevsejevo nuoširdžiai išgyvenami jausmai žiūrovus privertė kiekvieną jų tariamą žodį įsileisti giliai į savo širdis. Spektaklyje atsiskleidžia poeto vienišumas, ilgesys, jo nesitaikstymas su aplinka, kurioje buvo tiek daug melo.

Festivalį užbaigė Panemunėlio UDC teatro teatralizuota kompozicija „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“ pagal Matildos Olkinaitės biografiją. Rokiškio teatro režisierė Neringa Danienė, remdamasi M. Olkinaitės dienoraščiu ir eilėraščių sąsiuviniu, 2016 m. parašė pjesę „Nutildytos mūzos“. Šiemet pasaulį išvydo ir knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“. Matildai nebuvo nė dvidešimties, kai ją nužudė. Ji dar tik ieškojo savojo balso. Ji nujautė Holokausto grėsmę ir suvokė, kad žmonijos laukia dar viena didžiulė tragedija, jog tokios tragedijos nuolat kartojasi. Bet tuo pat metu mėgavosi trapiu provincijos gyvenimo grožiu. Tai buvo šešėlių metas, bet kartu ir šviesos. Sukrečiančių kontrastų metas. Po ilgų aštuoniasdešimties metų jaunų aktorių įtaigiai skaitomos Matildos eilės, dienoraščio eilutės ne ką mažiau sukrečia…

Visų trijų spektaklių aktoriai vaidino šauniai. Džiugino režisūriniai sprendimai, scenografija, kostiumų dailininkų darbai. Festivalio pabaigoje visus dalyvius pasveikino, padėkas bei atminimo dovanas įteikė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas.
G. Gruzdas dėkojo žiūrovams, teatrų kolektyvams, jų vadovams, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos darbuotojams už visapusišką pagalbą rengiant festivalį ir pažadėjo, kad „Kaukadienio“ tradicija bus tęsiama.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės