Popieriaus karpiniuose – Velykos!

Stebuklai atsiranda mūsų gyvenime, regis, iš nieko… Paprastas popieriaus lapas išsiskleidžia gyvybės medžiu, pilnu paukščių ir žiedų, popierinėse užuolaidėlėse pateka saulė ir stiebiasi žolynai, velykiniai kiaušiniai apsigaubia mitologiniais raštais iškarpytais nėriniais, o ant kalėdinės eglutės supasi paukščių ir angelų figūrėlės.
Popieriaus karpiniai atsirado Rytų šalyse ir paplito po visą pasaulį. Daugelis tautų nuo seno naudodavo juos savo būstui papuošti. Nacionaliniai vienos ar kitos tautos bruožai karpiniuose buvo labai ryškūs: „gyvybės medžio“ motyvas, ornamentiškumas, simbolika. Deja, popieriaus karpiniai trapūs ir pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių.
Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti.
Kurti popieriaus karpinius mėgsta tiek vaikai, tiek pačio įvairiausio amžiaus ir išsilavinimo žmonės. Jei kitose šalyse šia dailės sritimi labiau užsiima profesionalūs dailininkai ir karpiniai yra savita grafikos rūšis, pas mus tik pastaraisiais dešimtmečiais šis menas atgimė ir išskleidė sparnus. Nacionalinės karpinių mokyklos pradininkė 7 dešimtmetyje buvo J. Daniliauskienė, iki tol tik buityje naudotus karpinius perkėlusi į paveikslus. Jos kūryba išugdė didžiulį būrį talentingų karpytojų. Lietuvoje rengiamos tarptautinės ir šalies karpinių parodos, leidžiami albumai, organizuojami plenerai, labai plačiai vykdomos edukacinės veiklos.
Karpiniai jau neapsiriboja vien popieriumi. Naujos meninės išraiškos priemonės ir techninės galimybės leidžia juos panaudoti labai plačiai – nuo dizaino iki namų sienų puošybos. Visus karpinius galima suskirstyti į tris grupes: simetrinius, asimetrinius, mišrius. Karpiniai būna „pozityvūs“ ir „negatyvūs“ (veidrodiniai). Meniniai karpiniai labai skiriasi popieriaus spalva: jie gali būti vienspalviai ir įvairiaspalviai (tiek aplikacijų pavidalu, tiek specialiai nuspalvinti). Įdomūs yra meninių karpinių meistrų karpymo būdai ir naudojamos medžiagos bei įrankiai. Instrumentai – tai dažniausiai žirklės ir specialūs rėžikliai. Ornamentiniai dirbiniai paprastai iškerpami žirklėmis. Kad būtų iškirptas toks karpinys, popieriaus lapas sulankstomas dvigubai (poriniams iškirpimams), keturgubai (ketveriniams iškirpimams) ir aštuongubu sluoksniu, iš karto karpant visus sluoksnius.

Šioje virtualioje parodoje dalyvauja 16 popieriaus karpinių meistrių iš visos Lietuvos. Nuoširdus joms ačiū už pasidalintą šventinę nuotaiką keliančią kūrybą.

Vilija Visockienė