Rimantas Dichavičius: „Priešas ženklo bijo labiau nei kalavijo!“

Liepos 29 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje įvyko susitikimas „Žiūrėti, matyti ir parodyti“ su grafiku, fotomenininku, knygų sudarytoju ir leidėju, Lietuvos Valstybinės premijos laureatu Rimantu Dichavičiumi. Renginys buvo skirtas Guntulių kaimo 410 metų sukakties paminėjimui. Susitikimą su menininku inicijavo jo bičiulis, Guntulių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Vasauskas su žmona Terese bei Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Į renginį atvyko R. Dichavičiaus kūrybos gerbėjai iš Zarasų, Utenos, Vilniaus. Menininkas apgailestavo, kad salėje jaunimo buvo mažoka, o būtent šiai auditorijai autentiškas gyvas liudijimas iš žmogaus, patyrusio Sibiro kančias, sovietmečio absurdo ir tragikomedijos teatrą, būtų pats įdomiausias. Dvi su puse valandos nuščiuvę žiūrovai klausėsi R. Dichavičiaus atviro, ekspresyvaus, nestokojančio humoro ir aštrių įžvalgų pasakojimo apie išgyvenimus Gulago lageriuose, grįžimą Lietuvon, dailės studijas, kūrybinio kelio pradžią, apie garsiąją fotografijų seriją „Žiedai tarp žiedų“ ir knygų leidybą. Šiuo metu menininką labiausiai neramina mintys, kam patikėti savo fotoarchyvą: „Jame dešimtys tūkstančių kadrų: kaimas, kryžiai, koplytėlės, kapinės, bobutės, diedukai, peizažai, portretai. Turiu ir gamtos stebuklų: akmenų, mineralų, vandenų – ko tik nori. Be manęs to niekas neprikels.“ Pats fotomenininkas vienam kadro sutvarkymui gali skirti 1 – 2 dienas. Tad ar atsiras entuziastas, galintis paskirti šiam milžiniškam darbui daugybę metų – klausimas kol kas be atsakymo.

Žmogus – titanas, taip drąsiai galima vadinti šį žmogų, šiemet atšventusį 80-metį, bet dar pilną jėgų ir sumanymų. R. Dichavičiaus yra išleidęs ir iliustravęs daugybę knygų. Surengęs kelias dešimtis parodų įvairiose pasaulio šalyse. Menininko darbai yra sulaukę pripažinimo visame pasaulyje. Jo sovietmečiu sukurtas aktų fotografijos albumas „Žiedai tarp žiedų“ (1987) pirmą kartą sovietinės fotografijos mene sugriovė nuogo moters kūno, kaip kažko gėdingo ir nepriimtino tabu. Šis nuotraukų ciklas anuomet sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet visoje tuometinėje Sovietų sąjungoje ir užsienyje. Maskvoje menininko parodoje per dieną apsilankydavo per dešimt tūkstančių žmonių.

Susitikime Dusetose R. Dichavičius pristatė keletą senesnių savo sudarytų albumų, o išsamiausiai pasakojo apie epochinį darbą – tritomį albumą „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ (2012 m., 2013 m., 2016 m.) Šis darbas skirtas Lietuvos nepriklausomybės simbolikai, ženklams bei juos kūrusiems menininkams įamžinti. Jame pristatomi įvairių kartų šalies dailininkai, tapytojai, grafikai, monumentalistai, keramikai, dizaineriai ir jų Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui sukurti darbai. Pirminis impulsas pasirūpinti Lietuvos menininkų kūrybos įamžinimu buvo skausmingai įprastas mūsų nūdienai: „Įsivaizduokite, sutinku vieną jaunystės draugą, kuris yra ir laureatas, ir nusipelnęs. Jis sako: „Rimai, gal turi kokią „chalturką“ – nesuvedu galų.“ Tai kaip tai pavadinti? Atidavei gyvenimą, talentą, laiką, o esi priverstas galvoti, ką šiandien grauši – ar kaštonus, ar dar ką… Ar tai žeidžia? Ne. Tik išmuša pamatą iš po kojų“. Menininko išleistos knygos – tarsi gyvoji enciklopedija: „Aš pažinojau tuos žmones, jų šeimas, sekiau, kaip jiems sekasi, parodas lankiau ir pan. Kiekvienas iš jų vertas ne kelių puslapių, bet atskiros monografijos.“ Po lemtingo susitikimo su skurstančiu kolega R. Dichavičius dar tą patį vakarą sudarė sąrašą kūrėjų, kuriuos norėtų įamžinti albume – šimtą pavardžių užsirašė, tačiau vėliau suprato, kad jų yra kelis kartus daugiau. Aštuoneri metai kruopštaus darbo, be išeiginių, be atostogų – iš tiesų titaniškas darbas! O pakeliui – jau ir ketvirtas tomas. Neslepia menininkas ir kartėlio: „Padariau Lietuvai dovaną, bet pasirodo, kad niekam nereikia. Maniau, susidomės valstybės institucijos, šalies bibliotekos. Užsienio reikalų ministrui albumą padovanojau, atsiuntė padėkos laišką – tuo ir baigėsi.“

Tačiau nuleisti rankų neleidžia tikėjimas menu ir pagarba kolegoms: „Tai – mano meilė, ilgesys, žavėjimasis tuo, kas padaryta. Dirbu iš pasiutimo dėl totalinės neteisybės, kad menas Lietuvoje nustumtas į paraštes, kad meno kūriniai tapę anonimais: vėliava plazda, pinigai kišenėje šlama, bet net nesusimąstome, iš kur tai atsirado. Juk neužteko paskelbus nepriklausomybę vieną vėliavą pakeisti kita. Lietuvai reikėjo drabužio, kad laisvė būtų ne tik jaučiama, bet ir matoma pasaulyje. Tas drabužis – tai simboliai ir ženklai, įtvirtinantys Lietuvos valstybę, tautos savimonę, jos kalbą ir kultūrą: heraldika, paminklai, ordinai ir medaliai, vėliavos, pinigų banknotai ir monetos, pašto ženklai, emblemos, liturginiai simboliai, ir, be abejo, savarankiški meno kūriniai – vaizduojamosios ir taikomosios dailės, literatūros, muzikos, teatro ir kitų žanrų. Jei ne šie atributai, šiandien nebūtų ir pačios Lietuvos. Simbolis yra jėga – jis kaip dinamitas. Net aforizmą sukūriau: „Priešas ženklo bijo labiau nei kalavijo“.

Albumą „Laisvės paženklinti“ R.Dichavičius visuomenei pristatė daugybę kartų: „Jau kokius tris kartus su šiomis knygomis Lietuvą apvažiavau“. Į Dusetas menininkas atvežė ir savo darbų parodą – stendus su išleistomis knygomis, fotografijas iš ciklų „Vizijos“, „Lietuvos etnografija“. Pastarosios nuotraukos sulaukė ypač didelio žiūrovų susidomėjimo, nes jose įamžintas kaimas, išnykęs 6 -7 dešimtmetyje.

Renginio pabaigoje R. Dichavičių sveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, menininko kūrybos gerbėjai, bičiuliai. Kurie atsinešė albumą „Žiedai tarp žiedų“, gavo autoriaus autografą.

Dichavičius gimė Šiaulių apskrityje, Grimzelių kaime. Sulaukęs vos aštuonerių metų kartu su tėvais 1945 m. sovietų valdžios buvo ištremtas į Sibirą, Molotovo sritį (dabar Permės sritis). Padedamas giminaitės 1950 m. sugrįžo į Lietuvą. Mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokykloje, Vilniaus dailės institute. 1969 – 1978 m. dirbo leidyklos „Mintis“ meniniu redaktoriumi, nuo 1978 m. buvo kūrybinis darbuotojas, įvairių leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis. Iliustravo daugiau nei 30 knygų ir apipavidalino virš 200 leidinių. R. Dichavičius yra Lietuvos Dailininkų sąjungos, Fotomenininkų sąjungos, Žurnalistų sąjungos, AFIAP – Tarptautinės fotomenininkų sąjungos narys, Osetijos Alanijos nusipelnęs meno veikėjas.

Menininkas yra surengęs daugybę asmeninių parodų įvairiose šalyse, grupines parodas JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų šalių. Iliustravo ir apipavidalino per du šimtus įvairių leidinių, per 30 knygų. Svarbiausi jo fotoalbumai: „Žiedai tarp žiedų“ (1965–1989); „Lietuvos etnografija“ (1960); „Formų pasaulyje“ (1965); „Vizijos“ (2000); „Kultūros darbuotojų portretai“. 2003 m. apdovanotas Vyriausybės meno premija.

Vilija Visockienė

Nuotr. autorės