Šarūno Saukos jubiliejinė paroda. Nerodyti seni ir nauji darbai.

 

Rugpjūčio 4 d. – rugsėjo 29 d.

Parodoje buvo ekpsonuojama dar niekur nerodyta tapyba iš 9 dešimtmečio ir pastarųjų metų. Taip pat – objektai, sukurti bendradarbiaujant su skulptorium Alium Berdenkovu. Parodą aplankė keli tūkstančiai žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių pasaulio šalių.
„Sauka nesiliauja tapęs, jei jo paklausite, jis – dailininkas ir niekas daugiau. Visi naujausi, dar nerodyti, tapybos darbai – jubiliejinėje parodoje. Tačiau pastaraisiais metais įvyko ir keletas visai netikėtų istorijų.
Pirma. Sauka paima storą lentą ir pripeckioja ją pieštuku. Atvažiuoja Berdenkovas. Jiedu užsidaro dirbtuvėje, mosikuoja rankom virš tos lentos, diskutuoja, tariasi, aiškinasi, kas kaip turėtų būti. Vakarop pripeckiota lenta drauge su Berdenkovu išvyksta į Vilnių. Paskui grįžta – piešinys virtęs reljefais. Taip pat su Berdenkovu iš Vilniaus į Dusetas privažiuoja didelių ir mažų skulptūrų, išlipusių iš Saukos paveikslų. Dabar jau Sauka užsidaręs zulina tuos reljefus, drožia, brūžina, kaišo, montuoja, klijuoja, vėliau tepa, trina ir tapo. Šitaip per porą metų gimsta šešetas keistų skulptūrinių-tapybinių darbų. Visi jie – jubiliejinėje parodoje.
Antra. Vasarą ima griūti tvarto (jau seniai paversto sandėliu, garažu ir malkine) siena. Reikia perdaryt. Meistrai dirba, o Saukos tuo proga bando išsikuopti per dešimtmečius susikaupusį ir niekieno nejudintą įvairenybių kampą. Į dienos šviesą išlenda seni dviračių rėmai, lentgaliai ir šiferio lakštai, skalbimo mašina „Rīga“, į ritinius susuktos drobės. Štai jos – vietomis perdrėkstos, aptrupėjusiais pakraštėliais – užtemptos ant naujų porėmių taip pat atsidurs jubiliejinėje parodoje.“
Menotyrininkė Monika Saukaitė