Simbolinė kultūros ugnis perduota Tauragnams


2020 m. sausio 3 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje įvyko iškilmingas mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2019 simbolio perdavimas Tauragnams bei leidinio „Dusetos. Seniau ir dabar“ pristatymas.

Šventę pradėjo vedėja Laima Gorpinič: „Būkit pasveikinti, mielieji, susirinkę į tokią gražią popietę. Šie metai mums buvo ypatingi – Dusetos tapo mažąja kultūros sostine. Tai neeilinis įvykis, padėjęs suburti nemažai bendraminčių, kuriant įdomias veiklas, įspūdingus renginius, puoselėjant ir gražinant mūsų miestą. Džiaugiamės gavę neįkainojamą patirtį, kuri mums padovanojo daug nepakartojamų įspūdžių, leidžiančių dar labiau didžiuotis Dusetomis ne tik mums vietiniams, bet ir čia apsilankiusiems, juk Dusetos nuo seno garsėja puoselėjamomis tradicijomis – žirgų lenktynėmis, poledine žvejyba, sporto ir kultūros renginiais, taip pat iškiliais menininkais, poetais, rašytojais. Gražiai ir teisingai yra pasakęs mūsų kraštietis, kultūros istorikas, svariai prisidėjęs prie šių metų renginių – Aurimas Švedas: „Nors esame ir Mažoji kultūros sostinė – tačiau tai reiškia labai daug, visų pirma mums patiems. Tai yra patvirtinimas, kad esame, kad kažką darome, kad nors kartais išsibarstome po įvairius miestus ir įvairias šalis, bet vis tiek esame kartu. Kai buvimo kartu jausmas mumyse yra, mes galim daug padaryti ir tai yra puikiausias jausmas!“

Vedėjos žodžių klausėmės, ekrane stebėdami skaidres, kuriose išsamiai atsispindėjo visi 2019 metų renginiai, vykę po kultūros sostinės vėliava. O jų būta tikrai daug ir labai įvairių, paminėsiu tik keletą – Kultūros centro Dusetų dailės galerijos vykdytas tarptautinis meno projektas „AMuSE“; įspūdinga Dusetų kraštiečių šventė, prie kurios organizavimo ypač daug prisidėjo žymūs kraštiečiai Dalius Abaris, Aurimas Švedas; Sakartvelo diena, kurią surengė naujai įsikūręs Dusetų kultūros fondas (vad. Lina Brogaitė-Kažemėkienė); pristatyta poeto, „Utenio“ ir „Dusetų“ laikraščių redaktoriaus Vytauto Kazielos poezijos knyga „Alyvmedžiai“; Visagino kultūros centro kolektyvų tautinių dainų ir šokių festivalis; teatro festivalis „Kaukadienis Dusetose“; Lietuvos neįgaliųjų draugijų meno mėgėjų kolektyvų renginys „Vilties paukštė“; įvairios dailės ir fotografijos parodos Dusetų dailės galerijoje, tame tarpe ir tarptautinės, bei kiti ne mažiau įdomūs, originalūs renginiai ir šventės.

Ekrane visą vakarą švietė ir simbolinis Dusetų kultūros sostinės logotipas, kurio autorius – dailininkas, pedagogas, Dusetų krašto Garbės pilietis Romualdas Pučekas. Stilizuotas ženklas primena aukštaitiškos architektūros namo stogą, po kuriuo darniai sugyvena įvairios bendruomenės. Šis simbolis gražiai prigijo ir tapo neatsiejama Dusetų miesto įvaizdžio dalimi.

Koncertinė šventės dalis prasidėjo jausmingu ir smagiu Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kolektyvų – moterų ansamblio „Svaja“( vad. Margarita Simokaitytė) ir liaudiškos muzikos kolektyvo „Du sietai“ (vad. Sigita Gudonienė) pasirodymu.

Renginio pradžioje buvo pristatytas neseniai išleistas albumas „Dusetos. Seniau ir dabar.“

Apie jį plačiau papasakojo albumo iniciatorė, sudarytoja ir maketuotoja Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kultūrinės veiklos vadybininkė Rima Simanavičienė: „Albumo „Dusetos. Seniau ir dabar“ idėjos kontūrai išryškėjo 2003-ujų rudenį Dusetų dailės galerijoje surengus tokio paties pavadinimo parodą, kurioje buvo eksponuotos Dusetų Kazimiero Būgos vidurinės mokyklos muziejaus, Šaulių sąjungos archyvų, o taip pat asmeninės Dusetų gyventojų ir fotomenininkų – Algirdo Kairio, Genadijaus Kovaliovo, Normantės Ribokaitės, Alvydo Stausko – fotografijos. Paroda susilaukė didelio susidomėjimo. Po šios parodos ilgai brandinau fotografijų albumo idėją, tuo pat metu toliau ieškodama vaizdų, galinčių praturtinti būsimą knygą naujais pasakojimais apie Dusetas ir šio miesto žmones.“

Laimėjus projektą, knygos leidybai dalinį finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba. Nuotraukas neatlygintai pateikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir privatūs asmenys, kuriems albumo sudarytoja nuoširdžiai dėkojo. Gaila, nemaža dalis tų žmonių jau mirę ir su jais yra prarasta ir didelė istorinės atminties dalis. R. Simanavičienė taip pat paminėjo, kad Lietuvos archyve dar saugoma nemažai įdomių nuotraukų su Dusetų vaizdais, tad kas žino, gal kada nors išvysime ir antrą albumo dalį. Kad toks leidinys labai reikalingas, parodo didelis žmonių susidomėjimas juo – knyga dusetiškių ypatingai perkama. R. Simanavičienės pasakojimą papildė ekrane rodomos skaidrės iš albumo ir istoriko Aurimo Švedo tekstas: „Fotografijų albumo „Dusetos. Seniau ir dabar“ dėka mažo miestelio, įsikūrusio šalia Sartų ežero, bei jo gyventojų istorija atsiskleidžia mums kaip šalis, į kurią jau nebeįmanoma sugrįžti, tačiau norisi keliauti jos link. Lietuvos Respublikos epocha, Antrasis pasaulinis karas, sovietmetis ir šiuose skirtinguose pasauliuose gyvenę žmonės iš įvairių juodai baltų fotografijų mums pasakoja įstabias istorijas apie jų būtį ir buitį, rūpesčius, darbus, šventes. Pasakodami jie žvelgia į mus, pozuoja, šypsosi, susirūpinę vaikšto Dusetų gatvėmis. (***) Tačiau fotografijų albumas kalba ne tik apie būtąjį laiką. Dusetų miesto ir jo gyventojų šiandieną byloja sodriomis, įvairių metų laikų, spalvomis pulsuojančios fotografijos, kurių didžioji dalis buvo padarytos jau XXI-ąjame amžiuje. Jos yra bene geriausias pavyzdys kaip įmanomas praeitis ir dabarties dialogas, o taip pat ir liudijimas, jog Dusetų miesto bei jo gyventojų pasakojimas tęsiasi.“

Po knygos pristatymo scenoje pasirodė svečių muzikiniai kolektyvai. Keletą dainų atliko Gabrielė Pimpytė iš Visagino, jai pritarė gitaristai Vladislav Pilypov ir Serafim Zolin (mokytoja Vita Pimpiene). Merginos skambus balsas ir talentas sukėlė audringas ovacijas. Ne mažiau šiltai sutiktos ir Užpalių ansamblietės – Valė Vaškelienė, Ramunė Žemaitienė, Nijolė Staponienė ir jų vadovė Nijolė Navikienė.

Iškilmingą sveikinimų dalį pradėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. Pirmiausiai jis perdavė Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo sveikinimą, kuriame Dusetų gyventojams buvo linkima sėkmingų metų bei sveikatos.

„Praėjusieji metai buvo audringi metai mums, dusetiškiams, ir tai labiausiai susiję su kultūros sostinės titulo suteikimu, man pačiam dalyvaujant ir inicijuojant tos idėjos kelią į Dusetas. Džiaugiuosi, kad visa tai pasiteisino su kaupu.“ B. Sakalauskas pabrėžė, jog būtent kultūros sostinės titulas lėmė, kad Dusetas savo pirmai darbinei išvykai kultūros ir švietimo klausimais į Lietuvos provinciją pasirinko Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai buvo labai reikšmingas įvykis, pademonstravęs Lietuvai, kad Dusetose yra stiprus kultūros ir švietimo židinys.“ B. Sakalauskas pasveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorių, dailininką Alvydą Stauską, kuris 2019 m. Lietuvos kultūros centrų asociacijos buvo apdovanotas „Auksiniu Feniksu“ kaip geriausias Metų kultūros ir meno kūrėjas. Beje, Kultūros centras Dusetų dailės galerija 2019 m. taip pat  išrinktas vienu geriausių Lietuvos kultūros centrų.

„Ir šie metai bus įdomūs savo neeiliniais renginiais – Dusetų dailės galerija švęs 25 – metį, Dusetos minės 500 metų jubiliejų“, – kalbėjo B. Sakalauskas. Renginio svečiams jis įteikė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos išleistą kalendorių „Zarasų kraštas“ su mūsų rajono fotografų darytomis nuotraukomis.

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas sveikino visus susirinkusius su prasidėjusiais Naujais Metais, linkėjo Dievo palaimos ir stiprybės, džiaugėsi, kad dusetiškių renginiai pakelia žmogų nuo kasdienybės, veda bendrystės, draugystės ir suartėjimo keliu, ragino nepamiršti vieniems kitų, negailėti dėmesio šalia esančiam, nešti viltį. „Ir neužmikite ant laurų!“,- linksmai savo kalbą užbaigė gerb. klebonas kan. S. Krumpliauskas.

Dusetų seniūnas Saulius Kėblys nuoširdžiai sveikino kolegas, kurių laukia įdomus, tačiau ir įtemptas darbas organizuojant įvairius renginius: „Panašūs mūsų miesteliai savo istorija, savo gerais darbais. Alvydas Danauskas jau 20 metų sėkmingai dirba Tauragnų seniūnu, tad linkiu ir jam, ir visiems tauragniškiams geros kloties, pravedant kultūros sostinės metams skirtus renginius. Dėkoju Dusetų seniūnijos visuomeninėms ir privačioms, švietimo ir kultūros organizacijoms, visiems jose dirbantiems žmonėms, taip pat mūsų gerb. klebonui kan. S. Krumpliauskui, už nuoširdų, atsakingą dalyvavimą visuose renginiuose.“

Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalka pirmininkė Aldona Žiliukienė, kuriai praeiti metai buvo darbingai įtempti, pilni pačių įvairiausių iššūkių, pasidžiaugė savo krašto žmonėmis: „Patys gražiausi miškai auga tėviškėje, patys geriausi žmonės gyvena tėviškėje, o patys prasmingiausi darbai atliekami čia, gimtajame krašte. Nuo savosios žemės, nuo gimtųjų laukų ir prasideda didysis kelias į gyvenimą.“

Dusetiškius sveikino ir 2018 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės atstovai – Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas ir bendruomenės pirmininkė Vida Juškienė: „Prieš metus, perduodami šį simbolį, džiaugėmės, kad perduodame jį būtent jums, nes žinom, kokia gili jūsų krašto istorija ir kokie tos istorijos dvasioje užaugę šiame krašte žmonės čia gyvena – darbštūs ir nuoširdūs. Linkime, kad jūs taptumėt ir Aukštaitijos kultūros sostine!“

Tauragnams šie metai tikrai bus išskirtiniai! „2020 metai paskelbti garsios tauragniškės habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Šmaikštumu pasižymėjusi E. Šimkūnaitė yra sakiusi: „Jei eini per Vilnių ar per Kauną, tai eini per kaimą, bet jei eini per Tauragnus, tai eini per miestą!“, – prisiminė įžymiosios kraštietės garsų posakį Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas ir bendruomenės pirmininkė Danguolė Trimonienė. Jie šventės organizatoriams padovanojo kalendorių, skirtą E. Šimkūnaitei ir žinomo gamtos fotografo Jono Danausko nuotrauką su Tauragnų ežero vaizdu iš paukščio skrydžio, palinkėdami gražaus bendradarbiavimo. „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulas tikrai garbingas ir labai daug įpareigojantis. Aš neabejoju, kad dusetiškiai puikiausiai žino šio titulo skonį, jo rūpesčius, sužinosime visa tai ir mes. Labiausiai mane džiugina, kad šis garbingas titulas prisidės prie Tauragnų ir Dusetų draugystės“ – kalbėjo A. Danauskas. Beje, Tauragnus ir Dusetas simboliškai jungia ir ypatingi ežerai – didžiausių ežerų tarpe esantys Sartai ir Lietuvoje giliausias Tauragnas.

Vakaro kulminacija tapo Aukuro, simbolizuojančio kultūros židinį, perdavimas Tauragnų bendruomenės nariams. Ši ugnis dabar švies Tauragnuose, tačiau „visai nesvarbu, kad metai, kuomet oficialiai buvom vadinami mažąja kultūros sostine, jau praėjo. Mes nenustosime judėję į priekį. Mes kursime naujas idėjas, išsikelsime naujus tikslus ir iššūkius. Mes stengsimės burti ir stiprinti bendruomeniškumą tarp mūsų visų. Kursime ir įgyvendinsime kultūrinius renginius bei veiklas. Džiaugiamės kartu su Jumis, mieli tauragniečiai. Linkime didžiulės kūrybinės sėkmės, kantrybės, sveikatos, gerų emocijų ir, žinoma, darbingų metų!“,- kalbėjo L. Gorpinič.

Po ceremonijos klausėmės Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus kapelos “Tauragna” (vad. Vilma Valienė) nuotaikingo pasirodymo.

Šventės pabaigoje buvo pagerbti įvairių institucijų ir įstaigų atstovai bei asmenys, kurie savo laiku ir darbu, kūrybiškumu, idėjomis ar asmeninėmis lėšomis visus metus rėmė renginius, projektus, dalyvavo įvairiose veiklose. Jiems A. Žiliukienė įteikė padėkas, gėles, laikraščio „Dusetos“ prenumeratą. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas pasveikino bendruomenės pirmininkę, šio ir kitų projektų vadovę A. Žiliukienę, linkėdamas jai sėkmės darbuose, sveikatos. A. Žiliukienė įvardijo Kultūros centro Dusetų dailės galeriją kaip antruosius savo namus, kuriuose visuomet randa palaikymą ir pagalbą projektinėse veiklose, nuoširdžiai padėkojo visiems čia dirbantiems žmonėms.

Renginį užbaigė naujuoju Dusetų himnu vadinamas kūrinys „Sartų žuvėdra“, kurį atliko šios dainos autorė Margarita Simokaitytė.

Rėmėjai lėšomis: UAB ,,Raseinių grūdai“, Zarasų rajono savivaldybė, Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Vytautas Žiliukas.

Rėmėjai: Vlada Pestinienė, UAB ,,Dusetų kepyklėlė”, Sartų ir Gražutės regioninis parkas.

Informaciniai rėmėjai: „Utenis“, „Dusetos“, „Zarasų kraštas“.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės