Tapyba – lyg malda, neužrašyta žodžiais

Pavasaris jaučiamas ne tik gamtoje, bet ir Dusetų dailės galerijoje – čia kovo 18 d. atidaryta spalvinga, šviesi, pozityvi latvių menininkės Jolantos Abeles (Jakobpilis) tapybos darbų paroda. Dailininkę atlydėjo gausus būrys bičiulių, jos mokinių iš įvairių Latvijos miestų – Jakobpilio, Rygos, Liepojos, Daugpilio, Jūrmalos. Atidarymą pradėjęs galerijos direktorius Alvydas Stauskas pristatė parodos autorę, jos kūrybą. J. Abeles bendradarbiavimas su Dusetų dailės galerija prasidėjo 2001 m. nuo jos dalyvavimo Sėlių krašto dailininkų miniatiūrų parodoje. Vėliau sekė įvairūs bendri tarptautiniai plenerai, o pernai tapytoja sudalyvavo plenere „Zarasai – ežerų kraštas 2016“. Tuomet ir buvo sutarta dėl jos personalinės parodos Dusetose.
Parodoje pristatoma gausi tapybos darbų ekspozicija – peizažai, natiurmortai, didelę dalį užima portretai. Pastaroji tema labai mėgstama dailininkės. Žiūrovams ji papasakojo, kaip gimė paveikslų serija apie jos šeimą. Tam labiausiai pastūmėjo sūnaus priekaištas: „Mama, tu viską parduodi, o kas mums liks?…“ Kai laukėsi ketvirto vaikelio, vyresnieji dažnai klausinėdavo, kas gims. Jolanta juokdamasi pareiškė : „Štai iškepsiu blyną, ir kokį piešinį jame pamatysite, tas ir gims!“ Iškepus „užkerėtą“ blyną, jame visi išvydo angeliuko figūrą… Vyriausiam sūnui dailininkė nutapė paveikslą, kuriame jis laiko didelį blyną, o jame matosi merginos veidas. Po mėnesio vyresnėlis sutiko savo pirmąją meilę. Beje, blynai ne šiaip sau užima reikšmingą vietą šeimos paveiksluose – Jolanta kilusi iš miestelio, kurio pavadinimas susijęs su blynais. Blynai menininkės šeimoje vaikystėje dažnai buvo kepami, pritrūkus duonos. Blynai simbolizuoja ir magišką auksinį saulės apskritimą. Viename paveiksle regime senelę, kepančią blynus mėnulio šviesoje (tai įdomiai susisieja su mūsų Užgavėnių senu papročiu šiai šventei skirtų blynų tešlą maišyti būtent pilnaties šviesoje.)
Dailininkė pabrėžė, kad kiekvienas paveikslas jai – lyg malda. Malda už žmogų, gamtą, tam tikrus įvykius. Ji mielai papasakojo apie savo kūrybos ištakas: „Kiek pamenu save – paišiau. Vaikystėje visko trūkdavo – taip pat ir dažų, popieriaus. Tėvelis iš cukraus fabriko, kuriame dirbo, parnešdavo ruloną vyniojamo popieriaus. Ištiesdavau jį per visą kambarį ir visą dieną ropinėdavau ant grindų ir piešdavau, piešdavau… Matyt, jau gimiau su teptuku. Negaliu be to gyventi. Viską galite iš manęs atimti, bet tik ne teptuką. Paveiksluose – ne tik žmonių portretai, gamtovaizdžiai, bet ir mano vizijos, vidiniai pergyvenimai.“
Nuoširdūs, kruopščiai ištapyti, ryškūs ir džiugūs tapybos darbai traukė susirinkusių žiūrovų žvilgsnius, o išgirdus jų atsiradimo istorijas – skatino dar atidžiau įsiskaityti į „neužrašytus žodžiais“ vaizdus, pamatyti juos pačios autorės akimis.

Paroda veiks iki balandžio 13 d.

Abele gimė 1971 m. Jekabpilyje (Latvija). 1988-1992 m. mokėsi Rezeknės meno mokykloje. 1995-1998 m. studijavo Latvijos dailės akademijoje. 2006-2008 m. baigė magistro studijas Daugpilio universitete. 2010-2011 m. Latvijos dailės akademijoje studijavo dizaino pedagogiką. 2000-2012 m. J. Abele dirbo Jekabpilio meno mokykloje dailės mokytoja. Šiuo metu veda tapybos meistriškumo kursus Daugpilyje, Rygoje, Jekabpilyje. Menininkė yra dalyvavusi 50 parodų, iš jų 11 buvo personalinės. Ji nuolat yra kviečiama į tarptautinius bei Latvijos organizuojamus plenerus. Nuo 2001 m. J. Abele vadovauja kūrybinei sąjungai „Alla Prima“.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės ir Alvydo Stausko