Tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo „Utena/Utyan“ paroda

Dusetų dailės galerijoje nuo spalio 23 d. iki lapkričio 14 d. veikia septintojo tarptautinio Marianos Veriovkinos simpoziumo ,,Utena/Utyan” paroda.
Nuo 2014 m. Marianos Veriovkinos draugija rengia dailininkų kūrybos simpoziumus, skirtus garsinti Vyžuonėlių dvarą prie Utenos, kuriame savo kūrybinį kelią pradėjo žymi Vakarų Europos modernizmo dailininkė Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin, 1860–1938). Čia prabėgo jos jaunystė, čia ji mėgo jodinėti žirgais, užsiėmė karitatyvine veikla. 1896 m. su tapytoju Aleksejumi Javlenskiu išvyko į Miuncheną studijuoti tapybos ir ten liko gyventi, pasiaukojo naujojo meno ieškojimams, įsitraukė į garsiausią Vokietijoje ekspresionizmo sambūrį „Mėlynasis raitelis“ (Blaue Reiter). M. Veriovkina yra viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių Vakarų Europoje, jos kūrybai būdingi ryškių spalvų deriniai, neramios nuotaikos, mistiškos vizijos.
Vyžuonėlių dvaro pastatai ir dailininkės ateljė išliko, tačiau jie nyksta apleisti. Dvarui išsaugoti Marianos Veriovkinos draugija kasmet rengia tarptautinius kūrybos simpoziumus, kviečia dailininkus iš Lietuvos ir užsienio. Šioje parodoje rodomi 2020 m. sukurti darbai. Simpoziumo pavadinimui „Utena/Utyan“ parinktas Utenos miesto vardas lietuvių ir jidiš kalbomis, nes šių metų simpoziumas buvo skirtas Utenos ir jos apylinkių gyventojams žydams ir jų kultūrai prisiminti. Pati M. Veriovkina XIX a. pab. draugavo su Vyžuonų, Utenos žydais, tapė juos savo paveiksluose „Besimeldžiantys žydai“ (1893), „Žydų karčiama“ (1935).
Žydišką temą parodoje atskleidžia fotografija: Luko Handschino (Šveicarija) nuotraukose – Užpalių žydų kapinės ir žydų gatvės Utenoje grindinys, Aleksandros Jacovskytės (Vilnius) – du vienodi medžiai, tik vienas jų auga Vyžuonose, kitas – Tel-Avive. Lina Praudzinskaitė (Utena) siūlo pro didinamąjį stiklą pažvelgti į žydų kapinių paminklus, kuriuos samanos dengia kaip užmarštis. Irma Gineikienė (Jungtinė Karalystė) ne tik tapė, bet ir sukūrė fotografijas senoviniu cianotipijos būdu. Heiner Fierz (Šveicarija) paveiksluose užfiksavo tai, kas jam pasirodė įdomiausia Utenoje. Ramunė Sladkevičiūtė-Dainienė (Zarasai), Saulius Dastikas (Vilnius), Andrius Surgailis (Vilnius, Utena), Rita Škarnulienė (Vilnius) tapė aliejumi, Alvydas Stauskas (Dusetos) liejo akvarelę. Dėl koronavisuro negalėjusi iš JAV atvykti Irena Šaparnis savo paveikslus atsiuntė. Vilma Fiokla Kiurė (Anykščiai) kūrė įkvėpta M. Veriovkinos kalnų peizažo. Lauryna Kiškytė ir Lina Šlipavičiūtė (Vilnius) įgyvendino Marianos Veriovkinos draugijos sumanymą – Utenos senamiestyje, Žydų gatvėje, sukūrė sienos freską, kurioje pavaizduotas „šochetas“ – ritualinis gyvulių skerdikas. Šio uteniškio atvaizdas, sukurtas pagal išlikusią archyvinę nuotrauką, primins čia gyvenusią žydų bendruomenę ir jos tradicijas.

Parengė Vilija Visockienė
Nuotr. autorės ir A. Stausko