Gegužės 3 d. Dusetų dailės galerija atvėrė duris į sakralią fotomenininko Valentino Pečinino fotografijų parodą „Tikėjimo kryžkelės“, į kurios atidarymą susirinko gausus fotomenininko gerbėjų, kolegų, bičiulių būrys iš Panevėžio, atvyko katalikų ir stačiatikių šventikai: Vilniaus stačiatikių bažnyčios kunigas Aleksej Smirnov, Visagino stačiatikių šv. Panteleimono parapijos dvasininkas Iosif Zeteishvili, Zarasų parapijos klebonas kun. dek. Vydas Juškėnas, Antazavės parapijos klebonas mgr. Vytautas Dagelis, Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Taip pat dalyvavo Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. Parodos atidarymo metu, nurimus sveikinimo kalboms, klausėmės stačiatikių religinių giesmių, kurias giedojo Visagino bažnyčios choras.

„Tūkstančio varstų kelias prasideda nuo vieno žingsnio. Fotomenininkas Valentinas Pečininas šį žingsnį žengė 2006-ųjų lapkritį nekūrenamoje Lebeniškių kaimo šventovėje. Tai davė pradžią daugybei fotosesijų Lietuvos ortodoksų šventovėse. Dešimties metų įkvėptos kūrybos ir kruopštaus darbo rezultatas – tūkstančiai nuotraukų. Valentinas Pečininas įsitikinęs, kad fotoaparato objektyvas – tai pasaulio pažinimo instrumentas. Jis tyrinėja kas netrivialu, veda kiaurai per uždarus altoriaus vartus į slėpiningą Ortodoksijos pasaulį. Paprastiems maldininkams netenka regėti, kas vyksta už jų. Autorius fokusuoja mūsų dėmesį į nepastebimus, greitai praeinančius dalykus. Fotonuotrauka sustabdo sprūstančią nuo žvilgsnio akimirką, apreiškia nemãtoma, parodo ortodoksų pamaldų ir kultūros paprastumą bei didybę ir mažame bažnytkaimyje, ir mieste. Nuotraukose – šventovės, sakramentai, šventės, žmonės, emocijos. Turinys drauge ir statiškas, ir dinamiškas. Jis duoda impulsą apmąstymams. Autorius įamžino gyvus skirtingo amžiaus ir kilmės tikinčiųjų paveikslus, jų ieškojimus ir likimus. Čia ir tyras vaiko žvilgsnis, ir maldingas vienuolių susikaupimas, ir kunigų brolija, gyvųjų ir mirusiųjų kartos. Dėl atspindėtos amžinybės atošvaitos visi veidai – tarsi ikonos. Raukšlių linijomis srovena ne tik gyvenimiška patirtis, bet ir vidinė tikėjimo šviesa. Ta prasme ši paroda apreiškia žiūrovui metafizinę žemės ir dangaus vienybę“, – rašo kunigas A. Smirnov parodos recenzijoje.

Fotomenininkas V. Pečininas mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų, kuriuos uždaviau jam po parodos atidarymo.

Kada sukurti šie darbai, kas inspiravo parodos temas?

Ciklas „Šventasis kelias“, skirtas katalikų tikėjimui, kurtas 2005 – 2017 metais. Cikle yra Panevėžio apskrities katalikų kunigų portretai, apeigos, tikėjimo žmonės bažnyčiose ir kitur. Pagrindą sudaro fotografijos, sukurtos 2005 m. kovą-balandį Paberžėje pas kunigą, kapuciną, pamokslininką Tėvą Stanislovą. Kai žmogus gyvena pagal Dievo taisykles, skleidžia katalikišką tikėjimą ir padeda suklydusiems – jis tampa šventuoju. Katalikų kunigai visame pasaulyje atlieka šias funkcijas. Daugelio kelias per gyvenimą tampa šventuoju keliu.

Fotografuodamas panaudojau dvigubos ekspozicijos efektą – drobės, medžio tekstūros padėjo sustiprinti šventumo įspūdį bei kelia įvairias asociacijas. Kokias – tai jau žiūrovo vaizduotės klausimas. Kai Tėvas Stanislovas apžiūrėjo parodą, gavau aukščiausius vertinimus. Šio švento žmogaus nuomonė man yra labai svarbi. Po parodos apžiūrėjimo Tėvas Stanislovas parašė recenziją kūriniams, o po mėnesio Lietuva atsisveikino su šiuo šventu žmogumi.

Tėvo Stanislovo recenzija: „Bonum diffusivum sui!“, „Gėris privalo plėstis!“ Tai senų senovės išminčių palinkėjimas. Difuzija, plėtimasis vyksta daugeriopai: per poeziją, per filosofiją, teologiją. O kai pažiūriu Jūsų darbus, pagalvoju: „O čia tai difuzija, tai plėtimasis!“ Išplatini, išsklaidai grožį, darbštusis Valentinai. Difuzija, plėtimas!!! Su padėka“. Tėvas Stanislovas. Paberžė 2005 m.

Ar lengvai prikalbinot fotografuotis Tėvą Stanislovą? Tikriausiai fotografavimosi metu nemažai bendrauta?

Man nereikėjo Tėvo Stanislovo įkalbinėti. Atvažiavau, pasakiau kas aš toks ir kad noriu fotografuoti Paberžės bažnyčioje. Tėvas Stanislovas pasakė, kad skaitė apie mane laikraštyje ir sutiko. Mes daug bendravom, kalbėjomės apie gėrį ir blogį, apie tai, kodėl žmonės meluoja, apgauna, vagia. Pokalbiai man buvo labai svarbūs, daug supratau ir išgyvenau, klausydamasis pamokslininko.

Ciklas „Stačiatikių tikėjimo portretas“ pradėtas 2007-2016 m. Panevėžio stačiatikių cerkvėje. Per beveik 10 metų fotografavau po daug kartų beveik visose Lietuvos stačiatikių bažnyčiose, Graikijoje, Atono kalne esančiuose stačiatikių vienuolynuose. Stačiatikybė Lietuvoje šiandien vis dar labai mažai pagrindinės Lietuvos bendruomenės pažinta sritis. Tačiau stačiatikybės tradicijos Lietuvoje labai gilios ir siekia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikus. Ypač gausus ir turtingas stačiatikybės sakralinis materialus ir nematerialus paveldas. Eksponuojamos fotografijos praskleidžia nežinomybės šydą ir parodo stačiatikybės sakralinę vertę.

Turbūt sunku fotografuoti pamaldų metu, tenka išgirsti priekaištų iš kunigų ar besimeldžiančių žmonių? O gal kaip tik viskas priimama ramiai?

Kad galėtum fotografuoti bažnyčioje pamaldų metu, reikia gauti šventiko sutikimą, būti labai taktiškam, atsargiam, jautriai reaguoti į žmonių nuotaikas, girdėti šventiką ir būti nematomam. Visko buvo, gaudavau barti iš kunigų, tikinčiųjų. Vieną kartą buvau paprašytas išeiti iš stačiatikių vienuolyno, nes per daug garsiai dirbo mano fotoaparato užraktas.

Atidarymo metu minėjote, kad domitės įvairiomis religijomis. O kuri iš jų pačiam arčiausiai dūšios?

Gal daugiau linkstu prie Budizmo, ten pats eini link šviesėjimo ir gali pajausti tikėjimą be šventiko pagalbos.

Esate labai produktyvus menininkas, fotografuojate įvairiomis temomis – kokia nauja idėja dabar užvaldžiusi mintis?

Dabar fotografuoju Budizmą, artimiausiu metu fotografuosiu Dalai Lamą. Pradėjau naują ciklą apie Panevėžio miesto senus istorinius, turinčius kultūrinio paveldo svarbą pastatus. Jau formuoju mintis apie Islamo tikėjimą. Pradėjau naują ciklą su J.Miltinio teatro aktoriais.

Kur toliau keliaus ši paroda iš Dusetų?

Paroda laukiama Klaipėdoje, Visagine. Dar nerodyta parodos dalis apie Tėvą Stanislovą Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.

Tuo pačiu noriu padėkoti Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktoriui Alvydui Stauskui ir UAB „Amalkeros leidyba“ direktoriui Alvydui Ivoškui, kurie padėjo koreguojant ekspozicijos eigą ir vientisumą.

Ačiū už atsakymus. Sėkmės rašant šviesoraštį ir einant Šviesos keliu!

Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Valentinas Pečininas – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1999-ųjų, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Nuo 2004-ųjų Lietuvos spaudos fotografų klubo narys, nuo 2008 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. V. Pečininas – karatė shotokan treneris, Panevėžio miesto kovos menų ir savigynos klubo „Baltasis voras“ prezidentas.

Menininkas surengė per 30 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 45 grupinėse parodose. V. Pečininas keturis kartus tapo „Auksinio kadro“ laureatu konkurse „Lietuvos spaudos fotografija“ (2005, 2007, 2012, 2014, 2018). 2007 metais išleido albumą „Prasiveržimas“.

Vilija Visockienė

Nuotr. autorės