Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje balandžio 16 d. atidaryta paroda „Trečioji karta“, kurioje eksponuojami Ramunės Sladkevičiūtės – Dainienės, Medos Norbutaitės, Vilmos Vasiliauskaitės, Viktorijos Visockytės, Kornelijaus Užuoto, Ryčio Garalevičiaus tapybos darbai. „Trečioji karta“ – tai grupė menininkų, 1998 m. baigusių Šiaulių universiteto Dailės fakulteto tapybos magistrantūrą. Kursui vadovavo prof. Vincentas Gečas, kurio dėstytojavimas Šiaulių universitete (tuometiniame Šiaulių pedagoginiame universitete) buvo labai reikšmingas ir vertinamas, subrandinęs ne vieną tapytojų kartą. Nors likimas kursiokus išblaškė, tačiau visas šešetas liko ištikimi kūrybai, palaiko ryšius, kiekvienais metais rengia bendras parodas. Kodėl „Trečioji karta“? Na, visų pirma – tai trečia tapybos magistrantų karta Šiaulių universitete. Trečias brolis visada kvailas ir nereikalingas…. Ir tik trečios kartos inteligentas yra tikras.“ – vienoje iš „Trečiosios kartos“ parodų sakė K. Užuotas, kuris ir sugalvojo įvairiai interpretuojamą parodos pavadinimą. Didžioji dalis šių dailininkų dirba pedagoginį, švietėjišką darbą. R. Sladkevičiūtė – Dainienė, kuri yra Dusetų dailės galerijos dailininkė ir aktyviai dalyvauja visose galerijos organizuojamose parodose Lietuvoje ir užsienyje, dirba Zarasų meno mokykloje dailės mokytoja. V. Vasiliauskaitė gyvena ir dirba pedagoginį darbą Vilniuje. M. Norbutaitė yra labai aktyvi Lietuvos dailininkų sąjungos narė, parodų kuratorė, dėsto piešimą Šiaulių universitete, meninės raiškos kursą – Vilniaus Gedimino technikos universitete. V. Visockytė yra Šiaulių dailės mokyklos mokytoja. K. Užuotas dirba Šiaulių universiteto galerijoje, yra Šiaulių universiteto Menų fakulteto lektorius. R. Garalevičius taip pat gyvena Šiauliuose, dirba dizaineriu. Parodoje eksponuojami autorių darbai skirtingo formato, stiliaus, kolorito, tačiau juose, nors dėl to nebuvo specialiai tartasi, vyrauja augmenijos motyvai. Gal dėl atgimusios gamtos, gal dėl nostalgijos žydinčiai jaunystei, kuri po truputį vis labiau tolsta, palikdama tik mielus prisiminimus.
„Distancijos dėka ne tik vis labiau atsiduodama išsipildymo laukimui, bet ir vis labiau pasiduodama sentimentų galiai. Daugiaprasmiškai skambanti paroda „Trečioji karta“ verčia kalbėti apie tai kas yra užslėpta, apie tai kas yra už regimojo vaizdo (arba regimosios struktūros); verčia kalbėti apie tai ko apskritai nėra. (…) Tapyba, kaip ir kiti vaizduojamieji menai siekia atverti neregimąją tikrovę ir tokiu atveju demaskuoti (o gal ir demonstruoti?) bet kokią tikrovės reprezentaciją, kuri suvokiama kaip aliuzija į realybę. Aliuzija į realybę šiuo atveju tampa iliuzija ir yra patiriama kaip šmėkla. Drobėje veikiantis personažas, medis, upė, laukas, natiurmortas ar kūno-daikto fragmentas atstovauja kitą, neesantį laiką ir erdvę. Jie-vaizduojamieji priklauso ne dabarčiai, nebūčiai. Jie-vaizduojamieji yra kūrinių centras, kuris savo struktūros atžvilgiu nėra dabartyje“ – rašoma menotyrininko Remigijaus Venckaus recenzijoje.
Renginio metu menininkai nuoširdžiai dėkojo susirinkusiems žiūrovams, nes parodos juk ir daromos dėl bendravimo. Tą pabrėžė ir kolegas pasveikinęs Nacionalinės premijos laureatas grafikas Alvydas Každailis: „Dailininkai yra savotiški donorai – jie perka drobes, dažus, teptukus, savo jėgas ir laiką aukoja kūrybai. Taigi parodų atidarymo metas – tai tas metas, kai galima šnekėtis su žiūrovu, stebėti jo reakciją į savo kūrybą.“
Šventiniam šurmuliui nutilus, ant sienų lieka kaboti vieniši ir tylūs paveikslai, tačiau žiūrovui priėjus arčiau, jie atgyja ir pasakoja istorijas, kas kartą vis kitokias, priklausomai nuo žiūrinčiojo nuotaikos, nuo dienos meto ar oro, nuo minčių ir jausmų virpėjimo, kurį paliko ankstesni parodos lankytojai. Užeikime, kad išgirstume tik mums skirtą pasakojimą…

Paroda veiks iki gegužės 5 d.

Vilija Visockienė

Nuotraukos  autorės