Šioje ekspozicijoje autorius rodo vaizdus, kurie tarpusavyje kažkuo susiję. Galbūt tiktų žodžiai etnografija, socialinis gyvenimas. Tačiau pasakojimai apie Aukštaitiją, Prūsiją, Sūduvą skiriasi, nes skiriasi geografinės, istorinės sąlygos.

Ankstesniais darbais europiniame kontekste autorius yra žinomas sukrečiančiais industriniais peizažais iš Jonavos, Uralo metalurgijos regionų,o Stalino paminklo pervežimo fotografijos buvo publikuojamos daugybėje leidinių, žurnalų. Atgimimo laikotarpiu autorius aktyviai dirbo laisvai samdomu fotografu Sipa press agentūroje Paryžiuje, Hollandse hoogte Amsterdame. Tokiu būdu nemažai lietuviškų vaizdų pasklido vakarietiškoje žiniasklaidoje.V. Juraičio fotografijų yra įsigiję Lietuvos, Šveicarijos, JAV muziejai, privatūs kolekcininkai. Parodos autorius yra fotožurnalo ,,Vyzdys“ ir svetainės www.vyzdys.com redaktorius, knygų leidėjas.

Lietuviško kaimo fotografijų ciklą „Gurbšilio žmonės“ jis pradėjo 1999 m. metais, siekdamas užfiksuoti amžių sandūrą ir pokyčius visuomenėje. Tai vietovė Vilkaviškio rajone Gurbšilio mišką supantys kaimai, socialiniai portretai ir etnografiški vaizdai.

Autorius surengė parodas Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Gižuose, Gelgaudiškyje bei užsienyje – Amsterdame, Berlyne, Čikagoje, Čeliabinske ir kt.

Fotografijose autorius nesiekia vizualiai išryškinti, sąmoningai išaukštinti žmogaus. Pastarasis dažniausiai yra natūrali kraštovaizdžio dalis, tyliai įsiliejanti į bendrą kūrinio kompoziciją. Atrodo, kad fotografijomis norima pasakyti, kad žmogaus aplinka ne mažiau svarbi, nei pats žmogus, kad jis – tik viena iš pasaulio sudedamųjų dalių.

„Nadruva“ – tai pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę, dabartinėje Kaliningrado srityje, šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.

Serija ,,Nadruva” aprėpia kelis dabartinės Kaliningrado srities rajonus Gumbinės (Gusevo), Stalupėnų (Nesterovo), Darkiemio (Oziorsko) ir kt. Tai senosios prūsų genties nadruvių žemės kraštovaizdžio fiksavimas ir asociacijos su lietuvių raštijos kūrėjais.

,,Rytų Aukštaitijos kaimai“. Kalbant apie šią temą reikia pasakyti, kad mažai dar yra užfiksuotas žmonių buities gyvenimas. Buitis iš vidaus. Žmonės saugo savo privatumą, bijo vagių. Su draugų ir bendraminčių pagalba fotografui pavyksta prisijaukinti herojus, nufotografuoti jų namus ir tvartus iš vidaus, kur kepami blynai, bliauna avys ir ožkos…

Senųjų pastatų ir jų šeimininkų užfiksavimas fotografijoje – vertinga ir nykstanti informacija. Autorius sau kelia tikslą rodyti namo šeimininkus ir erdvę, kur jų giminė pragyveno kelias kartas, kur beveik kiekvienas daiktas mena senuosius gyvenimus, atskleidžia savitą aukštaitišką stilių.Taip gimė fotografijų lakštai, pasakojimai Guntauninkų kaimas. Virginija; Makšiūnų kaimas. Gintutė, Stalgonių kaimas. Stanislava ir kiti.

XXI a. pradžioje, vadinamosios globalizavimo eros prieangyje esame paliekamų namų, kraustymosi kelyje. Ši tema taip pat tebelieka skaudi ir aktuali.