Žmogaus ir žirgo draugystė tęsiasi

Archeologės Marijos Gimbutienės nuomone, arkliai buvo prijaukinti tarp Rytų Ukrainos ir Šiaurės Kazachstano apytiksliai prieš 5 tūkst. metų iki Kristaus gimimo ar net anksčiau prie miškų ir miškais apaugusių upių. Ankstyviausių arklio kulto ir jo aukojimo radinių aptikta Volgos vidurupio regione. Apie tai kalba petroglifai – piešiniai, iškalti ant uolų. Tuose vaizduose arkliai ne tik traukia žagrę, bet poromis įkinkyti į vežimą, veža saulę dangaus skliautu. Šį įvaizdį galima rasti dar ir viduramžių Europos mene. Beje, lygiai taip aiškinami ir lietuviškų namų kraigo puošmenys – žirgeliai.

Prisijaukinusios žirgą indoeuropietiškos kilmės tautos lengvai pasklido po Euroazijos platybes. Senosios Europos simboliuose arklio nebuvo, o indoeuropiečiams arklys – šventas dievų gyvulys. Kumelė – Aušros Deivė. Baltas arba pilkas arklys – Dangaus Dievas. Indoeuropiečių mitologijoje dievai vaizduojami raiti arba važiuoti. Arklio, kaip dieviško ir aukojamo gyvulio, kulto pėdsakų aptinkama nuo V tūkstantmečio prieš Kristų pradžios. Jau nuo tada arkliai naudojami karuose. Žirgas, tolimų karinių išvykų bendražygis, buvo sudvasintas, priartintas prie žmogaus. Simonas Daukantas pažymi: „Tarp gyvulių baltas žirgas buvo Dievo gyvuliu vadinamas ir jam vienam teprivalus, ant kurio visų vyriausias kunigas tegalėjo joti; jei kas kitas būtų drįsęs tą daryti, tam tuojau būt nelaimė nutikusi“. Šią žinią S. Daukantas buvo paėmęs iš vokiečių Kalavijuočių ordino kronikų. Galima ja tikėti, nes etimologiškai žodis „Dievas“ siejamas su diena, taigi šviesa [L.Klimka, 2008]. Žirgai dvyniai buvo siejami su Saule, kaip jos simboliai. Lietuvių, kaip ir kitų indoeuropiečių, dailėje žirgų dvynių motyvas, gyvavęs ilgus šimtmečius, išliko iki šių dienų. Žirgų dvynių galvos ar visi žirgai drauge su saule, Pasaulio medžiu ar stulpu mūsų krašte būdavo išpjaustomi ant trobų kraigų, avilių, darbo įrankių, pakinktų, rankšluostinių, kraitinių skrynių, sutuoktuvių lovų ir kt. [P.Dundulienė, 1977]. Lietuvių ir latvių sakmėse bei dainose balti žirgai buvo vadinami dievų sūneliais.

Grįžkime į mūsų dienas. Kiekvienais metais Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje rengiama tradicinė tarptautinė paroda žirgo tematika – tai savotiška odė šio gyvūno grožiui, ištvermei, išmintingumui bei ištikimybei. Gaila, šiemet gamta ir pasaulinė koronaviruso pandemija smarkiai pakoregavo visas tradicijas.  Sartų lenktynės neįvyko dėl klimato atšilimo, tad buvo nuspręsta parodos „Žirgas dailėje“ ne atidarymą surengti, o uždarymą – sukviesti visus autorius ir padovanoti jiems naujutėlį parodos katalogą. Tačiau karantino metu buvo uždarytos visos kultūros įstaigos ir paroda tęsiasi, tik jau be žiūrovų…
Katalogą „Žirgas dailėje“ spėta laiku išleisti ir kai tik baigsis visi judėjimo apribojimai – jis pasieks tiek parodos autorius, tiek visus, kas myli žirgą, kas kolekcionuoja šiuos leidinius. Tai jau septintas menininkų kūrybos parodos „Žirgas dailėje“ (kartu su „Žirgas fotografijoje“ – keturioliktas) katalogas. Jį maketavo Rima Simanavičienė, spausdino UAB „Utenos Indra“. Leidybą rėmė Zarasų rajono savivaldybė. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius, parodos kuratorius, kūrinių fotografas bei katalogo sudarytojas Alvydas Stauskas leidinio įžanginiame žodyje nuoširdžiai dėkoja menininkams už susidomėjimą paroda, pateiktus kūrinius, o visiems vartysiantiems šį leidinį linki patirti gerą, dvasingą pojūtį.
Labai plati kūrinių skalė leidžia gėrėtis žirgu pačiose įvairiausiose technikose atliktuose darbuose. Nors jų meninė vertė nėra vienoda, tačiau žiūrovą paperka autorių meilė ir nuoširdumas tauriam gyvūnui, be kurio vis dar neįsivaizduojamas mūsų gyvenimas.
Kaip visuomet, parodoje karaliauja tapyba, tačiau netrūksta keramikos, stiklo, metalo, net popieriaus skulptūrų, yra grafikos, akvarelės, koliažo, popieriaus karpinių, batikos, siuvinėjimo, odos, medžio dirbinių, sidabro papuošalų. Tematika labai plati – nuo filosofinio, poetiško žirgo vaizdavimo – iki šmaikščių humoreskų. Daugumoje darbų šalia žirgo – ir žmogus. Liūdintis ir besidžiaugiantis, susimąstęs ir žaidžiantis.
Parodoje dalyvauja rekordinis autorių skaičius, net 91, eksponuojama 130 kūrinių! Parodos dalyvių geografinė skalė taip pat labai plati – nuo atokiausių Lietuvos kampelių iki Latvijos, Anglijos, Vokietijos, JAV, Baltarusijos. Tai džiugina ir patvirtina šios parodos reikalingumą, prasmę, žirgo kultūros populiarinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės, Alvydo Stausko