Kovo 7 d. Antazavės dvare atidaryta Jono Staselio fotografijų paroda „Kaukių balius“. Parodą pristatė kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė Liliana Žutautienė, autorių sveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, bičiuliai, kolegos. J. Staselis, padėkojęs Dusetų krašto žmonėms už susidomėjimą ir palaikymą, pažadėjo ir toliau bendrauti, bendradarbiauti.

Apžiūrėjus parodą, žiūrovai buvo pakviesti išklausyti išsamaus ir labai įdomaus parodos pristatymo – J. Staselis pasakojo apie nepakliuvusias į parodą nuotraukas, jų sukūrimo kontekstą.  Fotomenininko teigimu, tai paroda ne apie grožio konkursus, bet pirmiausiai būtent apie tą laikmetį.

Paroda „Kaukių balius“ siekia atskleisti pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio grožio konkursų spindesį ir skurdą, laikmečio socialinių kontekstų komiškumą ir absurdą. Pasak rašytojo, vieno iš parodos kuratorių (kartu su Birute Skaisgiriene) Liutauro Degėsio, ši paroda reportažinės fotografijos priemonėmis demonstruoja, kad ne tik grožio konkursų pasaulis gali būti eksponuojamas kaip iliuzinis, dirbtinis, apsimestinis, nuolat kintantis kaukių – socialinių vaidmenų kaleidoskopas. Fotografijose socialinė tikrovė iškyla kaip nesibaigiantis kaukių balius, kaukių karnavalas.

„Nekaltos ir plėšrios, siekiančios išgarsėti ir ištekėti, sėkmės ir vyrų ieškančios merginos. Besimatuojančios smunkančias, krentančias grožio karalienių kaukes. Veikėjai, susigraudinę nuo savo damų apžavų ir bandantys apsimesti tikro grožio mecenatais ir bešališkais vertintojais. Vilkai, besislepiantys už groteskiškų netikrų avinėlių kaukių. Fotografai paparacių kaukėmis, fototechnikos dėka trumpam įgyjantys mistinių galių – išryškinti, padidinti, pagražinti, pagerinti, o gal net ir padedantys laimėti grožio konkurse. Eiliniai žiūrovai, varvinantys seiles ir tenkinantys savo erotines fantazijas, pretenduojantys į grožio konkursų liudininkų ir beveik dalyvių vaidmenis. Nepriklausomybė jau iškovota, bet demokratiją dar teks susikurti, ir ji neatsiras iš karto, burtų lazdelės ar konstitucijos mostelėjimu. Ir tos demokratijos dar taip nedaug. O taip norisi stebuklo. Nors pusdieniui, nors trumpam – apsimesti, įgyti ypatingų galių ir savybių, susikurti iliuzinį, dirbtinį spektaklio, vaidinimo, karnavalo pasaulį, kad galėtum įveikti kasdienybės pilkumą, nuobodulį, porevoliucinės depresijos apatiją ir nusivylimą. Apsigyventi Venecijos karnavale Milano madų ir mafijos dekoracijose. Užsimiršti cirko klounadose, burtininkų ir magų pranašystėse. Staiga išsiskirti iš minios, pademonstruoti savo pinigų, kūnų, jėgos pranašumą lėtos kasdienybės pasaulyje.“

Jonas Staselis – fotografas, parodų kuratorius, kultūros prodiuseris. Surengė personalinių parodų Vilniuje ir Šiauliuose, dalyvavo grupinėse vizualiojo meno parodose, yra daugelio fotografijos albumų sudarytojas. 1992–2005 metais jis dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ fotožurnalistu, parodoje „Kaukių balius“ eksponuojamos 1992–2000 metais jo sukurtos fotografijos.

Kovo 18 dieną, 15 val. Antazavės dvare J. Staselis planuoja surengti dar vieną parodos kontekstų „Kas liko parodos užkulisiuose“ pristatymą.

Paroda veiks iki balandžio 7 d.

Vilijos Visockienės nuotr.