Advento vainikas – pirmas ateinančių didžiausių metų švenčių ženklas ir dažniausiai būtent šis vainikas pirmasis papuošia mūsų namus šventiniu laikotarpiu. Advento vainikas  tradiciškai yra pinamas likus keturioms savaitėms iki Šv. Kalėdų.
 Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje keletą vakarų vyko kvepiančios žaluma edukacinės pamokos, kurias vedė gėlininkė Vlada Pestinienė. Susirinkusioms moterims ji papasakojo adventinio vainiko atsiradimo kilmę, išsamiai atskleidė vainiko pynimo paslaptis. Vlada – puiki mokytoja, ir net pirmą kartą tokią dekoraciją gaminusioms moterims viskas šauniai pavyko.  
Kalėdinis, žaliuojantis ir kvepiantis vainikas kabinamas ant durų, židinio, lango ar dedamas ant šventinio stalo. Tokį vainiką galima pasigaminti panaudojant vien natūralias, gamtoje randamas medžiagas.
Vainiko karkasui naudojamos šakelės, šiaudai, viela, siūlas. Puošybai galima panaudoti visų žalių augalų šakeles (pušies, kadagio, tujos, eglės, kėnio), kankorėžius (eglių, pušų, maumedžio), samanas, įvairias uogytes, krūmų šakeles, medžių žievę, gilės, kaštonus, lazdyno ar graikiškus riešutus. Pasivaikščiojus miške ar net savo kieme galite prisirinkti gražių dalykų išskirtiniam vainikui. Vainiko papuošimui galima panaudoti ir daugelį prieskonių – cinamono lazdeles, anyžių žvaigždutes, taip pat džiovinto apelsino ar obuolio skilteles.
Advento vainikas pirmą kartą buvo nupintas XIX a. Hamburge. Evangelikų bažnyčios pastorius Johann Hinrich Wichern (1808–1881) rūpinosi beglobiais vaikais, teikė jiems paramą. Per 1838 m. adventą pastorius, norėdamas, kad vaikai labiau pajustų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Taip kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, kurias pradėta statyti ant medinio rato, tapusio dideliu šviesos vainiku. Nuo 1851 m. imta vainiką puošti žaliomis eglės šakomis – gyvybės simboliu. Buvo sudėtinga namuose patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis, todėl vėliau liko tik keturios žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.
Vilija Visockienė
Nuotr. autorės ir dalyvių