1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Vasario 16-osios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Valstybės atkūrimo aktą pasirašė 20 Tarybos narių: Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Jonas Smilgevičius, Antanas Smetona, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis. Juo pasauliui pranešama, kad atkuriama nepriklausoma, demokratinė Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir pareiškiama, jog valstybės santvarką nustatys sušauktas Steigiamasis seimas. Dėl nesėkmių fronte 1918 m. spalį Vokietija suteikė veiksmų laisvę Lietuvai, perdavė Lietuvos valdymą Lietuvos Valstybės Tarybai. Gavusi Vokietijos pripažinimą, Taryba atsisakė planų sieti Lietuvos ateitį su Vokietija, atsisakė monarchijos idėjų. Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva taikos sutartį. Deja, taika truko iki 1940 m. Vasario 16-ios Nepriklausomybės aktas – ne tik mūsų valstybingumo, nepriklausomybės siekio, bet ir didžios drąsos pavyzdys. Lietuvos istorijoje Nepriklausomybės aktas žymėjo naują lietuvių tautos istorijos laikotarpį. 

Lietuvos valstybės atkūrimo diena Antalieptėje

Antalieptėje vasario 15 d. įvykusią Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę organizavo Antalieptės kultūros įstaigos kartu su seniūnija, kaimų bendruomenėmis ir Antalieptės šauliais. Kad šventė būtų įdomi ir prasminga, gerai paplušėjo sukurtas organizacinis komitetas: kan. Stanislovas Krumpliauskas, kultūros darbuotoja Loreta Alaunienė, bibliotekininkė Olga Raugienė, seniūnas Arvidas Saulius, šaulė Aurelija Sinicienė ir Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenių vadovas Darius Steponavičius.

Minėjimo renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kurias aukojo šios parapijos administratorius klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Vėliau žmonių būrys susirinko prie miestelio daugiafunkcinio centro ir visi drauge sugiedojo „Tautišką giesmę“. O. Raugienė pristatė Antalieptės idėjų paštą, kviečiantį teikti pasiūlymus, kaip puošti gimtąjį miestelį.

Prieš koncertą buvo pagerbti savanoriai, palaidoti Antalieptės kapinėse. Ant jų kapo gėles padėjo, atminimo žvakeles uždegė M. Piurko, P. Sinica, šaulė A. Sinicienė, šaulys A. Bislys, T.Kupinskas, R.Račkauskienė, O.Raugienė.

Kultūros namų salėje susirinkusius antalieptiškius, svečius pasveikino rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, jo patarėjas Vilhelminas Kuzmickas, Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius. Lietuvos Seimo nario Algimanto Dumbravos sveikinimą perskaitė jo padėjėja Regina Račkauskienė.

Dr. Aldona Vasiliauskienė skaitė pranešimą apie garsius antalieptiškius kunigus – Juozapą Čepėną iš Veleikių kaimo garsiosios Čepėnų giminės (jo brolio sūnus Juozas Čepėnas, tebedirbantis kunigu Kaune, paprašė dr. A. Vasiliauskienės perduoti kraštiečiams nuoširdžiausius sveikinimus ir žodžius, „kad jis nuolatos prisimena šio krašto žmones ir nuolatos meldžiasi, prašydamas jiems Dievo palaimos ir sveikatos“ ); iš Madagaskaro kaimelio kilusį arkivyskupą Mečislovą Reinį; Juozą Prunskį iš Žvilbučių kaimo; Joną Steponavičių iš Zokorių kaimo. Dr. A. Vasiliauskienė pabrėžė, kad šių ir kitų iškilių asmenybių, kilusių iš Antalieptės krašto, dvasinė jėga persiduoda visiems kraštiečiams, kurie gyvena, kuria ir dirba gerus darbus savo tėviškės labui. Baigusi pranešimą, viešnia įteikė dovanų – glėbį knygų Antalieptės bibliotekai.

Šventės rengėjai svečius apdovanojo 2017 m. Antalieptės sieniniu kalendoriumi, išleistu paminėti pirmiesiems Lietuvos valstybingumo šimtmečio metams. Ta proga padėkota kalendoriaus maketo autoriui Vitalijui Ščerbakovui ir tekstų autorei Gražinai Ragauskaitei, pirmiesiems šimtmečio savanoriams Austėjai Raugaitei ir Arūnui Survilai. Antalieptėnų laukia dar viena staigmena kovo 11-ąją, kuomet įvyks šio kalendoriaus priedo – knygelės „Iš praeities stiprybę semiam“ pristatymas. Joje skaitytojai ras papildomą informaciją – 63 iškilių kraštiečių biografijas ir jų nuopelnus. Knygelę parengė tie patys savanoriai, ruošę kalendorių. Daug vertingos informacijos ir žinių suteikė pirmieji šimtmečio ambasadoriai dr. A. Vasiliauskienė ir renginyje nedalyvavęs rašytojas Vytautas Indrašius. Šių sumanymų įgyvendintoja – nestokojanti idėjų ir entuziazmo Antalieptės bibliotekos bibliotekininkė, aktyvi bendruomenės narė O. Raugienė. Knygelė bus dalinama nemokamai, nes lėšas leidybai skyrė užsienyje dirbantys broliai Petras ir Darius Markeliai iš Naršėnų kaimo.

Šventinį koncertą dovanojo viešnios iš Dusetų – Kultūros centro Dusetų dailės galerijos moterų ansamblis „Svaja“. Ansamblio kolektyvo vadovės Janinos Kaškauskienės prieš koncertą laukė netikėta, bet maloni staigmena – „paslaptį“ išdavė kolegė L. Alaunienė, pasveikinusi gerbiamą Janiną su Zarasų rajono savivaldybės paskirta Kultūros ir meno premija. Po dainų pynės, kurios metu skambėjo pačios gražiausios „Svajos“ dainos, į sceną su dovanomis dainininkėms pakilo nuolatiniai įvairių švenčių rėmėjai – kraštietis Almantas Raščiauskas ir UAB „Oriflame kosmetika“ atstovė Leonora Bukauskienė.

Renginio pabaigoje visi norintys buvo pakviesti sudalyvauti diskusijose, kaip dar geriau įamžinti istorines atmintis, ką dar galima padaryti savo miestelio labui, kad jis taptų dar gražesnis, jaukesnis, patrauklesnis.

Šventės dalyvių dėmesio sulaukė ir bibliotekoje surengta paroda ,,Antalieptė prieškarinėje ir išeivijos lietuviškoje spaudoje“, kuri veiks iki kovo 11 d.

Pagrindiniai renginio rėmėjai: Antalieptės kaimo bendruomenė (pirmininkė Austėja Raugaitė), šaulys Albinas Bislys ir Kultūros centras Dusetų dailės galerija (direktorius Alvydas Stauskas).

 

„Tėvynė prasideda čia!”

Vasario 16 d. švenčiama Lietuvos Valstybės atkūrimo diena Dusetose prasidėjo Šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Po jų dusetiškių eisena su dainomis žygiavo miesto gatve į Nepriklausomybės aikštę, kurioje Dusetų Šaulių kuopos šauliai Juozas Kazlas ir Eugenijus Deksnys iškilmingai pakėlė Lietuvos trispalvę. Sugiedojus himną, susirinkusius pasveikino Dusetų seniūnas Saulius Kėblys.

Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, mero patarėjas Vilhelminas Kuzmickas, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas pagerbė politinio bei visuomenės veikėjo, Steigiamojo Seimo nario Jono Buzelio (1888-1967), palaidoto Sadūnų kapinaitėse, žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę karių – savanorių, atgulusių Dusetų kapinėse, šviesų atminimą  – ant jų kapų padėjo gėlių bei uždegė žvakeles.

Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje įvyko iškilmingas minėjimas – koncertas. Šiemet jo pradžia buvo ypatinga – Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ir seniūnas Saulius Kėblys kultūros centro meno vadovei Janinai Kaškauskienei įteikė 2017 m. Zarasų rajono savivaldybės Kultūros ir meno premiją. Laureatę audringomis ovacijomis pasveikino pilnutėlė žiūrovų salė. Nusidriekė eilutė norinčių pasveikinti mylimą ir gerbiamą mokytoją, vadovę jos vadovaujamų meno kolektyvų dainininkės, bendradarbiai, bičiuliai.

Seniūnas S. Kėblys pasidžiaugė, kad per praeitus metus net trys kraštiečiai buvo apdovanoti garbingomis premijomis  – Romualdas Pučekas  apdovanotas D. Bukonto premija, Alvydas Stauskas ir Aurimas Švedas pelnė Kultūros ministerijos premiją.

Į susirinkusius žiūrovus įtaigia prakalba kreipėsi Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas: „Tėvynė prasideda čia. Jūs tėvynė esate! Jūs kuriate ją savo darbu ir meile!“

99-ajam Lietuvos gimtadieniui skirtą koncertą vedė Kazimiero Būgos gimnazistai Donatas Gimbickas ir Ieva Juozėnaitė. Koncertą drąsiai pradėjo mažiausios atlikėjos – pirmokė Austėja Dmitrijeva, trečiokė Uršulė Krikščionaitytė. Susirinkusiems koncertavo Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mergaičių ansamblis, Dusetų meno mokyklos jaunučių choras, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kolektyvai – jaunimo  folklorinis ansamblis  „Sartukas“, moterų choras „Versmyna“, moterų ansamblis „Svaja“, Margaritos Simokaitytės, Eglės Kuzmienės ir Ramūno Lisinsko tercetas. Fortepijonu skambino meno mokyklos mokinė Gabija Malažinskaitė, klausėmės akordeonistų Igno Bulotos ir Martyno Dainio grojimo, Dusetų meno mokyklos mokinės Deimilės Pivoriūnaitės atliekamo kūrinio. Šeštokas Kipras Radzevičius jautriai perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį  „Gieda himną Lietuva“.

Dainininkus, muzikantus paruošė vadovai Dalia Deinienė, Eglė Kuzmienė, Janina Kaškauskienė, Juozas Švedas, Sigita Gudonienė, Ramūnas Lisinskas, Gražina Baranauskienė, Regina Gadliauskienė.

„Šiandien niekas nedraudžia minėti vasario 16-osios, bet kada galime užtraukti ilgus metus draustą tautišką giesmę, gėrėtis plazdančia trispalve. Nepamirškime džiaugtis šia diena, neleiskime, kad kasdienybė užgožtų jos prasmę. Tegul vasario 16-osios dvasia išlieka mumyse daugybę metų, o mažos valstybės išdidus nepriklausomybės jausmas būna perduodamas iš kartos į kartą. Kad ir kur bebūtume, kad ir ką bedarytume, didžiuokimės būdami tikri lietuviai, tikri Nepriklausomos Lietuvos piliečiai!“- prasmingais žodžiais užbaigė šventinį renginį jo vedėjai Ieva ir Donatas.

Vilija Visockienė

Nuotraukos Vilijos Visockienės ir Alvydo Stausko