Dėkojame Zitai Lukošiūnienei už M. K. Čiurlionio preliudus, istorijos mokytojui Dariui Tvardauskui už pasakojimą, už vaišes bendruomenės pirmininkei Daliai Čičinskienei, o už dainas didelis ačiū dvaro Trio, Antazavės bažnyčios chorui ir visiems susirinkusiems.

Ištrauka iš istorijos mokytojo Dariaus Tvardausko pasakojimo apie Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos paminėjimą Vasario 16-ąją Antazavės valsčiuje.
1915 m. rudenį Lietuvą užėmė vokiečių kariuomenė, rusai traukėsi link Daugpilio. Antazavėje vokiečiai pradžios mokyklos patalpas pavertė kareivinėmis.
1915 m. dvaro rūmuose veikė vokiečių komendantūra, čia buvo perkelta mokykla.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Tačiau dėl jos dar teko pakovoti.
1918m. pabaigoje vokiečiai karą pralaimėjo ir traukėsi iš Lietuvos, į gimtinę pradėjo grįžti pabėdėliai, karo pradžioje pasitraukę į Rusiją. Grįžo ir Jonas Kesylis iš Daržininkų kaimo, išsaugojęs ir parsivežęs Antazavės kredito bankelio pinigus. Indėlininkai atgavo savo lėšas.
1918 m. pabaigoje dalį Lietuvos užėmė iš Rusijos atplūdę bolševikai.
1919m. rūmų raštinėje įsikūrė bolševikų revoliucinis komitetas.
1919m. birželio 28d. Antazavę užėmė Lietuvos kariuomenės plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio daliniai. Jie dalyvavo Panevėžio išvadavimo operacijoje, išvadavo Rokiškį, Obelius, kovojo Latvijoje.
Suimtą Joną Kesylį norėta sušaudyti Aleksandravėlėje, bet užstojo vietos žmonės, taip pat kariai savanoriai Juozas Kesylis ir Juozas Andriūnas. Vėliau J. Kesylis ūkininkavo savo žemėje, politikoje nedalyvavo.
Iš Antazavės valsčiaus kilę net 6 Vyčio kryžiaus ordininkai: Jonas Abarius ( 1898-1967), Jonas Briedis (1897-1968), Antanas Kaladinskas (1888-1962), Aleksas Petkevičius ( 189?-1920).
Juozas Andriūnas ( 1894-1920)
Antanas Streikus (1897-1945) savanoris, puskarininkis, pasižymėjęs kovose prie Suvieko. Antazavės šaulių vadas, 1941m. Birželio sukilimo dalyvis, po karo organizavo partizanų būrį, vadovavo Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Žuvo kautynėse prie Raudės upelio Latvijoje, sužeistas susisprogdino, palaidojimo vieta nežinoma.
Rezistencijoje dalyvavo visa Streikų šeima: sūnus Juozas Streikus ( 1923-1962); Sūnus Izidorius (1927–1997); Dukra Ona Streikutė (1929–1950); Dukra Valerija Streikutė (1936–2012) nuo 1944 gyveno nelegaliai. 1949 tapo partizanų ryšininke. 1956 m. legalizavosi.
Vasario 16-oji – svarbiausias Lietuvos simbolis, Valstybės atkūrimo diena. Tik jos dėka išaugo tikrų patriotų ir didvyrių karta, drąsiai gynusi laisvę ir nepriklausomybę. Be Vasario 16-osios nebūtų ir Kovo 11-osios.

Antazavės dvaro info