Dusetiškiai kūrėjai Genadijus Kovaliovas ir Vilija Visockienė gerai žinomi besidomintiems fotografija ir literatūra. Genadijus 40 metų dirbo Dusetų mokykloje dailės ir technologijų mokytoju, su meninėmis fotografijomis dalyvauja įvairiose parodose. Vilija – daugeliu talentų apdovanota menininkė. Jos karpiniai puošia ne vieną knygą, fotografijos pelno laurus konkursuose, poezija publikuojama almanachuose. Kūrybiniai ieškojimai atveda Viliją vis į naujus žanrus ir stilius.
Šįkart šiedu menininkai susitiko netikėtame kūrybiniame pokalbyje, kuris virto subtilaus dizaino poezijos ir fotomeno albumu „Sartų haiku“ (knygos dizainą sukūrė Gintautas Kažemėkas, išleido asociacija „Dusetų kultūros fondas“).
Nesuklysime pasakę, kad Sartai ir jų apylinkės nuo seno yra tapę įkvėpimo šaltiniu ne vienam poetui, dainiui, dailininkui, muzikui. Albumo „Sartų haiku“ autoriai prabyla į skaitytoją ir archajiška, ir tuo pačiu modernia forma. Didelio formato puslapiuose išsiskleidžia juodai pilkšvai balti Sartų pakrančių vaizdai, pamatyti fotomenininko G. Kovaliovo. Tai ir apsnigtas pernykštis žiedas, ir lede įšalusios ar bangų skalaujamos vandenžolės, senų medžių karūnos, tarsi kaligrafo teptuku sniego baltume brūkštelėta viksva ar nendrė. Menines fotografijas itin subtiliai papildo V. Visockienės haiku. Kaip pratarmėje rašo iš Zarasų kilusi poetė Jurgita Jasponytė, „tekstų ir vaizdų subtilumas [čia] susilieja su sėlių krašto gamta, įšaldo greit dingstančias akimirkas“. Priminsime, kad haiku – tai unikali Japonijoje sukurta prozinės poezijos forma, kai kukliose trijose eilutėse ribotu skiemenų skaičiumi atskleidžiamas ne tik gamtos vaizdas, metų laikas, bet ir filosofinė įžvalga, egzistenciniai apmąstymai, būsena. Iš Japonijos šis žanras pasklido po visą pasaulį, haiku kuriami įvairiomis kalbomis ir įvairiose šalyse.
Albumas „Sartų haiku“ unikalus tuo, kad Vilijos Dusetose sukurti haiku buvo išversti ir į japonų kalbą – juos išvertė jauna Lietuvą pamilusi ir čia dirbusi muziejininkė, vertėja Aya Kimura. Taigi lietuvių skaitytojas galės grožėtis japoniškais hieroglifais, tarsi papildančiais G. Kovaliovo fotografijų potėpius, o pats albumas (o vėliau ir nuotraukų paroda) keliauja į Japoniją, taip statydamas unikalų kultūrinį tiltą tarp dviejų šalių.
Originalus albumas ir pristatytas netradiciškai. Iš dalies ieškoti inovatyvios formos paskatino ir beprasidedantis karantinas, ir tin malonūs lapkričio pradžios orai. Tad G. Kovaliovo fotografijos buvo eksponuojamos lauke, jaukioje sodyboje Pačiaunės kaime. Čia surengti ir poetiniai skaitymai, V. Visockienės haiku lietuviškai skaitė Rokiškio kultūros centro darbuotoja Audronė Telšinskienė, japoniškai nuotoliniu būdu – vertėja Aya Kimura.
Vėliau, kai leis aplinkybės, paroda bus eksponuojama Zarasų bibliotekoje, paskui keliaus į Rokiškio kultūros centrą, kitas mūsų regiono kultūros įstaigas. Albumus neilgai trukus rasite ir didesnėse mūsų krašto bibliotekose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Indrė Klimkaitė