Dmitrijaus Matvejevo fotografijų parodos „Nekrošiaus teatras. Abipus uždangos.“

Rugsėjo 10 d. Dusetų dailės galerijoje atsidarė nauja paroda, kviečianti panirti į teatro pasaulį. Atidaryme parodos autorius Dmitrijus Matvejevas negalėjo sudalyvauti, tačiau jo kūrybą pristatė teatro „Meno fortas“ direktorius Audrius Jankauskas.
Tą patį vakarą turėjęs vykti šio teatro spektaklis E. Nekrošiaus režisuotas „Bado meistras“ nukeltas į spalio 23 dieną.
„Eimuntas Nekrošius nemėgo kamerų. Jis visuomet vengdavo fotografų objektyvų, gal todėl išliko tikrai nedaug režisieriaus portretų. Nemėgo, kai fotografuodavo ir jo darbus. Dmitrijaus Matvejevo kameros žvilgsnis yra unikalus ir ypatingas. Fotografas kruopščiai kūrė pastarųjų daugiau nei dvidešimties metų Nekrošiaus pastatymų archyvą, išlikdamas beveik nepastebimas, tačiau pasižymintis aiškia estetine raiška. Fotografijose užfiksuota ne tik tai, kas vyko scenoje, bet ir spektaklių užkulisiai, aktorių nuotaikos, kūrybinio darbo akimirkos, šviesos žaismas. Visa tai – kas yra abipus uždangos.
Parodos darbai nėra atrinkti chronologiškai – tai greičiau emocinė kelionė po pastatymus, pradedant nuo „Trijų seserų“, sukurtų 1995 m. „Life“ festivalio, tęsiant teatro „Meno Fortas“ spektakliais – „Makbetas” (1998), „Otelas“ (2000), „Metai“ (2003), „Giesmių giesmė“ (2004) „Faustas“ (2006), „Dieviškoji komedija“ ir „Rojus“ (2012), „Jobo knyga” (2013), „Bado meistras“ (2015), Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtu „Borisu Godunovu” (2015), Lenkijos nacionalinio teatro „Vėlinėmis“ (2018), baigiant Klaipėdos dramos teatre sukurtais „Kalės vaikais” (2018).
Didelę parodos dalį sudaro fotografijos iš „Hamleto“ repeticijų 1997 m. ir Elsinoro pilies Danijoje, kur 2001 metais buvo repetuotas ir rodytas „Hamletas“ – rašoma parodos anotacijoje.
Apie save D. Matvejevas viename iš interviu sakė, jog jis nėra tik teatro fotografas (nors teatro pasaulis neabejotinai jį laiko vienu geriausių). Tačiau turbūt būtent tas universalus pasaulio žvilgsnis, o taip pat ir teatrinis objektyvo jautrumas, leido itin tiksliai, o tuo pat metu ir jautriai praskleisti Nekrošiaus teatro uždangą. Autorius yra nuoširdus: „Nekrošius nemėgo užkulisių repeticijų fotografavimo. Žvelgė į tai, kaip į būtinybę. Tačiau fotografuoti Nekrošiaus kūrybą nebuvo sunku, nes viskas jo teatre labai gražu. Vaizdai savaime gražūs.“ Paklausus apie mėgstamiausią spektaklį D. Matvejevas beveik negalvojęs atsako – „Hamletas“. Gal todėl parodoje gausu „Hamleto“ scenų? O gal tai tik dar viena begalinio grožio išraiška, nes foto objektyvas įamžino akimirkas iš Danijoje rodyto spektaklio, kuriame, anot autoriaus, net pati gamta rodės įsitraukė į vaidinimą: „scenose, kuriose lijo, ėmė lyti ir iš dangaus. Arba prietema, kuri atsirado natūraliai besileidžiant saulei.“
Parengė Vilija Visockienė
Nuotr. autorės