Dusetose vėl skambėjo Peterburgskos armonikos

 

 

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, sodams apsipylus žiedais, gegužės 10 d. Dusetose vėl nuskambėjo tarptautinio liaudiško muzikavimo festivalio „Sėlos muzikantai“ garsai. Pirmąją festivalio dieną muzikantai koncertavo Zarasuose ir Šlyninkos kaime vykusioje Cibulinės šventėje, o sekmadienio popietę rinkosi į Dusetų kultūros centro salę. Puikus oras būtų nesutrukdęs koncertą surengti Pauliaus Širvio parke, tačiau organizatoriai apsidraudė ir nepralošė – žiūrovų buvo nemažai, o mėgautis gera muzika labai padėjo puikus renginio įgarsinimas. Festivalio dalyvių ir klausytojų pasveikinti atvykęs Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ypač dėkojo festivalio pradininkui ir sielai Gintarui Andrijauskui bei visai jo komandai, linkėjo ir toliau taip pat sėkmingai tęsti šią tradiciją. Tardamas įžanginį žodį, visų mylimas renginių vedėjas Untaniokas (Antanas Laurinkevičius) pasveikino susirinkusius, priminė, kad tai jau 23-asis festivalis, prasidėjęs Dusetose nuo penkių muzikantų ir išaugęs į tarptautinį, kurio nekantriai laukia tiek patys atlikėjai, tiek šios muzikos gerbėjai ir į kurį mielai, niekieno neverčiami, atvykę pavieniai armonikieriai ir kapelijos su malonumu groja sau ir kitiems, dalinasi patarimais ir sukaupta patirtimi.

Tylos minute buvo pagerbti nesulaukę šio festivalio du garsūs armonikų meistrai – dusetiškis Mykolas Sipavičius ir zarasiškis Nerijus Ruseckas.

Labai gaila, tačiau Dusetos, festivalio lopšys, kol kas neturi savo atstovo šioje šventėje. Reikia tikėtis, tik kol kas. Peterburskų trieilių garsai vilioja jaunimą, auga nauja pamaina, kuri neleis instrumentams dulkėti palėpėse ar muziejuose. Zarasuose tuo rūpinasi Gintaras Andrijauskas, savo mokinių būrelį turi ir Daugailių kaimo kapelos vadovas Petras Leleika. O šiame festivalyje dalyvavo mums jau pažįstamas jaunosios kartos armonikierius, įvairių varžytuvių laureatas – septyniolikmetis raseiniškis Dainius Maslauskas.

Festivalį pradėjo kolektyvo iš Antalieptės „Un tą lieptą”“ (vad. Loreta Alaunienė) pasirodymas. Po jų Untaniokas į sceną pakvietė keturis patriarchus rokiškėnus – patį vyriausią Alvydą Vaitonį, Petrą Žalalį, Vladą Žilinską ir Vytautą Dagį. Visi jie atliko po du kūrinius. Patriarchai nenusileido vienas kitam melodijų vingrumu ir meistriškumu. Na, o vieno kūrinio metu jiems pritarė ir Petras Leleika, įspūdingai sugrojęs tinginio instrumentu – bedančiu pjūklu!

Iš kaimyninių valstybių šiemet sulaukėme dviejų kolektyvų – armonininkų orkestro „Parnumaa Lootspillinaigete Selts“ (Parnu miestas, Estija) bei „Hagenskalna muzikanti“ (Rygos miestas, Latvija). Estų pasirodymas sužavėjo itin profesionaliu pasirodymu. Gegužės 10-ąją Estijoje švenčiama Motinos diena, o kolektyve iš trylikos narių – aštuonios moterys, tad ir joms, ir visoms salėje sėdinčioms mamoms ir moterims trys muzikantai atliko kūrinį „O sole mio“. Ir ne bet kuo, o lūpinėmis armonikėlėmis, kurių viena nustebino įspūdingu dydžiu. Estijoje lūpinės armonikėlės populiarios, netgi rengiami jų festivaliai. Žiūrovai estams dėkojo atsistoję ir kvietė pasilikti iki liepos mėnesį Dusetose vyksiančios Kraštiečių šventės. Bet muzikantai vis tik išskubėjo namo, nes darbo vietų dusetiškiai nepažadėjo… Tačiau patikino, kad vėl apsilankys kitais metais. Atminimui estų moterys festivalio „krikštatėviui“ Gintarui padovanojo spalvingą ir nuotaikingą kaklaraištį.

Latvių kolektyvas grojo ne tik tradicinėmis armonikomis, bet ir mandolina, kanklėmis bei smuiku, o jų atliekamo simbolinio Sėlos valso garsai iškvietė Gintarą ir Birutę Andrijauskus šokiui. Šokėjų buvo ir daugiau – prie scenos viso renginio metu valso, polkų ir net tango ritmu sukosi „aukštaičių trio“ – Petras Lašas ir dvi kartu su juo atvykusios šokėjos – Aldona Vanagienė bei Genutė Šimkūnaitė. Šie smagūs šokėjai žiūrovus apdovanojo smagia nuotaika, o raudonomis rožėmis – G. Andrijauską ir keletą muzikantų.

Festivalį pačiu gražiausiu ir laukiamiausiu akordu užbaigė peterburskų armonininkų orkestras – septyni virtuozai kartu sugrojo keletą kūrinių, tuo įrodydami, anot renginio organizatorių, kad mūsų muzikantai nė kiek ne prastesni už estų kolektyvą. Šis vienu metu grojusių muzikantų skaičius kol kas rekordinis, tačiau ateityje tikrai bus pagerintas.

Antanas Laurinkevičius, kuris šį renginį veda jau daugiau nei 15 metų, pasidalino keletu minčių: „Kilimo esu netoli nuo Dusetų. Myliu mūsų krašto tarmę, dalyvauju folkloriniame ansamblyje. Man gražesnės muzikos, nei ši, nėra – armonikos garsų klausyčiau ir klausyčiau. Ypatinga dar ir tai, kad kaimo muzikantai meistriškumą pasiekia klausydamiesi kitų meistrų grojimo arba patys. Vienas muzikantas yra pasakęs: „Mano muzikos akademija buvo rugių laukas. Kad niekas negirdėtų, aš eidavau į rugius ir ten grodavau“.

O G. Andrijauskas prisipažino: „ Esu beprotiškai beprotiškai laimingas – šiandien finale įvyko tai, apie ką svajojau nuo pat festivalio pradžios. Džiaugiuosi ir pačiu renginiu – augančiu ir tobulėjančiu, džiaugiuosi dusetiškiais, kurie atėjo į šventę – juk tuščiai salei būtų neįdomu groti.“ Nuoširdžiai dėkojame ir jam – už neblėstantį entuziazmą ir aukojamą laiką, saugant ir puoselėjant liaudiško muzikavimo tradicijas.

Už puikų įgarsinimą ir apšvietimą ačiū Dusetų Kultūros centro darbuotojams Ramūnui Lisinskui ir Olivijui Čypui. Už dalyvių pamaitinimą gardžiu ir sočiu troškiniu – UAB „Degučių karčema“ darbuotojoms. Ir, žinoma, visiems tiems, be kurių pagalbos festivalis negalėtų įvykti: renginį finansuojančioms Lietuvos kultūros tarybai ir Zarasų rajono savivaldybei; rėmėjams – UAB „Vasaknos“, UAB „Degučių karčema“, UAB „Minerva media“; renginio partneriams – Šlyninkos vandens malūnui, Dusetų seniūnijai, Kultūros centrui Dusetų dailės galerijai, Dusetų sporto klubui „Ainiai“ bei informaciniams rėmėjams – Utenos laikraščiams „Utenis“, „Utenos apskrities žinios“ ir LRT laidai „Duokim garo“.

Vilija Visockienė