Dusetų dailės galerijoje sausio 31 d. atidaryta 19-oji tarptautinė dailės ir fotografijos paroda „Žirgas mene“. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius, parodos kuratorius Alvydas Stauskas pabrėžė renginio tęstinumą: per beveik du dešimtmečius paroda neįvyko tik kartą – per covid-19 pandemiją. Visais kitais metais ši tradicija buvo puoselėjama nepaisant to, ar lenktynės vykdavo ant ežero ledo, ar hipodrome.
Ekspozicija kaip visuomet gausi – kūrinius pristatė 85 autoriai. Paroda stebina ir dalyvių skaičiumi, ir meninių žanrų gausa – lankytojai gali išvysti tapybos, akvarelės, grafikos darbus, taip pat keramikos, stiklo, metalo, bronzos skulptūras. Įspūdinga ir dalyvaujančių šalių geografija – eksponuojami menininkų darbai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Rumunijos, Kipro bei Indijos. Iš viso parodoje dalyvauja net 29 užsienio šalių autoriai, kas patvirtina parodos tarptautinį svorį ir žirgo temos universalumą.
Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė, pasveikinusi susirinkusius, akcentavo glaudų ryšį tarp sporto šventės ir meno. Pasak merės, žirgas yra stiprybės, veržlumo ir ištikimybės simbolis, giliai įsišaknijęs lietuvių savastyje. Ji pasidalijo nuoširdžiais prisiminimais apie savo tėtį ir vaikystę, kai jodinėjimas ant arklio jai buvo kasdienybė. Merė taip pat pasidžiaugė, kad Zarasų rajono savivaldybė pateikė paraišką Sartų šventę įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Menotyrininkas, etnologas, istorikas dr. Vytautas Tumėnas akcentavo, kad paroda „Žirgas mene“ yra kur kas daugiau nei proginis renginys – tai gilus kultūrinis fenomenas. Visą dieną stebėjęs bei fiksavęs šventinius renginius V. Tumėnas pabrėžė, kad būtent meninė dalis vainikuoja Sartų šventę, suteikdama jai dar didesnę išliekamąją vertę.
Apžvelgdamas parodą, V. Tumėnas pastebėjo, kad ekspozicijoje žirgas interpretuojamas itin įvairiai: nuo realistinių kūrinių iki subtilių siurrealistinių vizijų, postmodernistinės kritikos ar fantasmagoriškų vaizdinių. Anot eksperto, net ir fragmentiška detalė – pavyzdžiui, pasaga – šiame kontekste tampa stipriu simboliniu kodu, jungiančiu praeitį ir dabartį.
V. Tumėnas taip pat itin palankiai įvertino pastangas įtraukti Sartų žirgų lenktynių tradiciją į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Jis pagyrė paraiškos rengėjus už nuoširdų ir atsakingą jų darbą, pabrėždamas, kad toks rimtas požiūris labai džiugina paveldosaugos ekspertus.
Apie savo ryšį su žirgu mene bei gyvenime dalijosi ir patys kūrėjai.
Žinomas fotomenininkas Klaudijus Driskius perskaitė unikalų 1937 m. dokumentą „Arklio maldą į savo šeimininką“. Šis tekstas jautriai priminė apie žmogaus būtinybę prisiimti atsakomybę bei puoselėti pagarbą gyvybei.
Grafikė, tapytoja animalistė iš Kauno Serena Pečiūnaitytė, pirmą kartą dalyvaujanti šioje parodoje, prisipažino, kad meilė žirgams ją lydi nuo pat vaikystės, o septintoje klasėje pamatytos Sartų lenktynės šį ryšį tik sustiprino. Save ji vadina „dailininke-arklininke“, kuriai ši paroda yra didžiausios svajonės išsipildymas ir net sugrįžimas į „žirgų rojų“. Serenai žirgas – tai pirmiausia laisvės simbolis, kuris per spalvą, liniją ir formą išlaisvina ir patį kūrėją.
Dar vienas parodos debiutantas karikatūristas iliustratorius Ramūnas Vaitkus į parodą įnešė žaismingumo, pristatydamas kūrinį „Raitelis Vytis – ešerys“, kuriame meistriškai sujungė istorinius husarų motyvus ir ežeringojo mūsų krašto simboliką.
Fotografas Linards Onzuls iš Daugpilio (Latvija) nuoširdžiai dėkojo už kvietimą dalyvauti šioje parodoje, pažymėdamas, kad Latvijos kūrėjai jau tapo nuolatiniais ir ištikimais Dusetų parodų dalyviais. Svečias pabrėžė, jog jis ir jo kolegos itin vertina parodų atidarymus kaip progą susitikti gyvai, pabendrauti, pasidalinti kūrybine patirtimi – tai stiprina abiejų šalių kultūrinį bendradarbiavimą.
Parodos fotografijos dalies kuratorė Normantė Ribokaitė kasmet sukviečia pripažintus užsienio kūrėjus pristatyti savo kūrybą Dusetose – tai suteikia ekspozicijai dar daugiau įvairovės, užtikrina renginio žinomumą toli už Lietuvos ribų.
Vienu iš svarbiausių renginio akcentu visuomet būna Zarasų rajono savivaldybės remiamo tradicinio katalogo „Žirgas mene“ pristatymas. Šis leidinys ne tik įamžina parodos ekspoziciją, bet ir tampa vertingu kultūriniu metraščiu ateities kartoms. A. Stauskas asmeniškai įteikė katalogus visiems dalyvavusiems autoriams.
Paroda Dusetų dailės galerijoje veiks iki kovo 28 d., kviesdama lankytojus savo akimis pamatyti, kaip žirgas suvienija menininkus iš skirtingų pasaulio kampelių.

Parodos dalyviai: dailininkai Algirdas Gaižauskas, Algirdas Zibalis, Arūnas Augutis, Aurimas Anusas, Beāte Kate Ločmele (Latvija), Benas Narbutas, Daiva Gudelytė, Dalia Kundavičienė, Edvīns Krūmiņš (Latvija), Eglė Lipeikaitė, Eglė Lipinskaitė, Eglė Velaniškytė, Emilija Šlepetytė, Gintaras Gesevičius, Gintė Mažiulienė, Gražina Kuprevičienė, Inesa Hincaitė, Jolanta Ābele (Latvija), Jolanta Sereikaitė, Jolita Levčenkienė, Jolita Šlepetienė, Kristina Ancutaitė, Kristina Daniūnaitė, Laimonas Šmergelis, Loreta Zdanavičienė, Mano Parua (Indija), Marina Mara Konovalova, Milda Valentienė, Natalie Levkovska, Normantė Ribokaitė, Pranas Griušys, Ramūnas Vaitkus, Remigijus Janušaitis, Ričardas Zdanavičius, Rima Leipuvienė, Rūta Eidukaitytė, Rūta Lipaitė, Serena Pečiūnaitytė, Svajūnas Armonas, Valentinas Varnas, Viktoras Dailidėnas, Vilija Visockienė, Vilma Vasiliauskaitė, Vilmantas Adamonis, Virginija Kalinauskaitė, Virginijus Kašinskas, Vladimiras Beresniovas (Vlaber), Vytautas Karčiauskas, Žydrūnas Šlajus.
Fotografai Adela Lia Rusu (Rumunija), Agnese Pastare (Latvija), Aleksej Musatov, Algmantas Navickas, Alis Balbierius, Alvils Baltiņš (Latvija), Biljana Latinovic (Bosnija ir Hercegovina), Daiva Šeibelienė, Dragan Milenkovic (Serbija), Ērika Baltiņa (Latvija), Helena Georgiou (Kipras), Ilma Petrova (Latvija), Ilona Timule (Latvija), Ilze Onzule (Latvija), Inese Minova (Latvija), Inese Norkarkle (Latvija), Ineta Freimane (Latvija), Inga Ivanova (Latvija), Irina Melikian, Irmantas Kovaliovas, Ivars Salmanis (Latvija), Klaudijus Driskius, Linards Onzuls (Latvija), Marian Plaino (Rumunija), Mircea Furdu (Rumunija), Mirsad Mujanovic (Bosnija ir Hercegovina), Normanta Ribokaitė, Pankaj Sharma (Indija), Ramunė Bernotaitė, Ramūnas Danisevičius, Regina Barzdaitė, Slobodan Čavić (Serbija), Stasys Povilaitis, Svetlana Pokule (Latvija), Vijay Chitte (Indija), Vilija Visockienė, Vladimir Sumovsky, Witold Jurkiewicz (Lenkija).

V. Visockienė