Parodos atidarymas spalio 10 d., 15.00 val.
Paroda veiks 2026 10 10-2027 01 22

Eglė Ulčickaitė
(g. 1989, Alytuje) – tapytoja.
VDA baigė bakalauro, magistro ir meno doktorantūros studijas.
Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje, dėsto VDA. Yra surengusi trylika personalinių parodų, nuo 2010 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūryboje ilgą laiką gilinosi į laiko patyrimo, atminties, tikrovės patyrimo daugialypumo temas. Tapyboje apmąstydama medžiaginę aplinką – daiktus, interjerus, peizažo elementus, didžiausią dėmesį skiria kintančiai, utilitarinę reikšmę prarandančiai aplinkos daliai. Pastaruoju metu jos kūryboje aktualiomis tapo ne tik tapomo motyvo reikšmės, bet ir paties tapybinio vaizdo kaip terpės apmąstymas, anksčiau labiau dominusios kaip sąlyginis praeities patyrimas dabartyje, siekiant aiškesnio suvokimo. Tapyti renkasi vizualiai konkrečius, bet kontekstualiai gana abstrakčius motyvus, įdomus pats jų paviršius – ne tik tiesiogine, bet ir metaforine prasme. Paviršiaus klausimas, toks aktualus tiek tapytojui, tiek filosofui, šiandienos skaitmenizuotame ir post-tiesos amžiuje tapo ypatingai svarbus. Tai, ko tapydama ieško laiko pažymėtuose daiktuose ir vaizduose apskritai, yra ne tik bandymas suprasti, kaip mes patiriame savo kultūrinio konteksto fragmentus (o tik fragmentiškai patirti ir galim) ar kaip mums gyventi su nebereikalingais daiktais ir kokį gyvenimą jie patys toliau gyvena, o atsispiriant nuo tokių konkrečia žyme paženklintų daiktų patirties ar lokalių problemų, artėti prie pačios tikrovės struktūros klausimų, įskaitant ir tapybos problemą.
Tapybos paroda “Pretekstas”
Pretekstas [lot. praetextus] – dingstis, susigalvota, prasimanyta priežastis. Šio žodžio, ilgainiui įgavusio klaidinančio „išorinio vaizdo” reikšmę, kilmė siejama su drabužio aptaisu, su tuo, kas „suausta priešais”. Tai sykiu ir pasiteisinimas, ir pateisinimas. Paroda irgi gali būti geras pretekstas kurti, atidėti kitus reikalus, turėti, ko laukti.
Tapant man visuomet buvo labai svarbus motyvas – ne tik jo plastinė, bet ir reikšminė idėja. Pastaruoju metu ėmiau jausti savotišką motyvų stygių, tarsi nebebūtų prasmės bandyti kažką pavaizduoti ir taip vizualumo narkozėje skendinčiame pasaulyje. Todėl pernelyg neieškodama prasmių ir nevalingai atsigręždama į klasikinius tapybos žanrus – peizažą ir natiurmortą, žvilgsnį nukreipiau į tuos, rodos, nereikšmingus reginius, kuriuos matau savo kasdienėje aplinkoje, dirbtuvėje. Motyvas, anksčiau veikiau buvęs dingstimi tapybai, tarsi apsikeitė su ja vietomis. Taigi paveikslas šioje parodoje yra apmąstomas kaip pretekstas motyvui. Paveikslas, niekuomet iki galo neparodydamas to, kas buvo jo pirminė priežastis, gali būti suprantamas kaip klastinga maskuotė ar dingstis tam, ko žiūrovas jame pasiges. Neretai tai, ką matome, yra tarsi už akių. Bet gal tik taip ir įmanu patirti visumą kaip rezginį, o ne vien kaip reginį.
Šią parodą sudaro dvi paraleliai veikiančios ekspozicijos – Antazavės dvare ir DSG, Vilniuje. Abi parodos dalys yra pretekstai viena kitai: vienoje eksponuojami ankstesni paveikslai, be kurių nebūtų atsiradę naujesnieji, o kitoje – nauji, kurie yra sąlygoti ankstesniųjų. Tai pretekstas judėti erdvėje ir laike, ieškant paveikslų tarpusavio priežastingumų bet kurį iš jų suvokiant kaip ne iki galo baigtinį, nors jis gali tokiu atrodyti.
Laukiau vasaros, kad galėčiau stebėti vakaro spalvų efemeriškumą sėdėdama ant Nemununo kranto, laukiau karščio bangos ir audros kontrasto. Ir žiogų svirpimo už lango naktį kaime. Laukiau lėtai patiriamo laiko ir kad galėčiau galvoti vien tik apie tapybą, ir vilkėti suknelę. Taip laukiau Nick Cave koncerto.
Dabar laukiu rudens kvapo, spanguolių rinkimo jau šąlančioje pelkėje, ir tik iškritus storam sniego sluoksniui girdimo garso duslumo. Laukiu pamatyti, kaip nusitapys jau pradėti tapyti paveikslai.
Laukimas – tarsi svarmuo rankoje, kai reikia padaryti atsilenkimą – jis apsunkina, bet ir suteikia inercinės jėgos.
Gali būti, kad šis nuolatinis laukimas yra paprasčiausias pretekstas (iš)gyventi.
Eglė Ulčickaitė
Paroda DSG Vilniuje veiks 2026 10 07-31