Irminos Dūdėnienės virpančios dienų pynės

Balandžio 29 dieną Antazavės dvare atidaryta Irminos Dūdėnienės keramikos paroda, o ramaus, bičiuliško pasibuvimo kartu laiką lydėjo Zelmos Lukošiūnaitės fortepijonu atlikti klasikiniai muzikos kūriniai.

Irmina Rimeikytė-Dudėnienė gimė 1960 metais Plungėje. Būdama dešimties metų išvyko į Vilnių mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Vėliau studijavo keramikos specialybę Vilniaus Dailės Institute, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Gyvena ir dirba Vilniuje, dalyvauja parodose su keramikos ir akvarelės kūriniais, iliustruoja knygas vaikams bei dėsto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Parodos autorę kalbinusi kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė Liliana Žutautienė klausinėjo Irminos apie jos kūrybinį kelią, taip pat kodėl ji kuria ne monumentalius, žemaitiško tvirtumo pilnus darbus, o tokius lengvus, virpančius. „Baigiau keramiką, tačiau likimo ironija, kad dėstau piešimą, kurio mokykloje labai nemėgau. O keramika visada buvo šalia, bet užsislėpusi… Negaliu be molio magijos, vis prie jos sugrįžtu. Šitie darbai pynėsi vijosi į dienų pynes, po to prie šių susivijusių formų prisijungė pakeleiviai – norėjosi ažūro, nuotaikos pakėlimo, linksmumo, kad nusišypsotumėt, kad pasižiūrėtumėt, kas čia per vėriniai, kas per visatos erdvių pakeleiviai“, – kalbėjo Irmina.

Keramikė savo kuriamus objektus įvardina ir mazgais, kurie saisto du žmones ir nepaleidžia, simboliškai liudija apie žmogiškų santykių ir ryšio svarbą. Žvelgiant į eksponuojamus kūrinius, kyla įvairios asociacijos – galime įžvelgti ir verbas, ir besistiebiančius į dangų, besišakojančius žvaigždėtoje erdvėje gyvybingus augalus.

Irminą su paroda pasveikinęs kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas pasidžiaugė, kad mūsų krašte daugėja menininkų, kurie čia atranda erdves kūrybai, poilsiui, darbui, mielai dalyvauja Dusetų dailės galerijos rengiamose parodose.

Sąsajos su Zarasų kraštu Irminą sieja per architektą, tapytoją vyrą Remigijų. Jis papasakojo, kad Imbrade gyvenęs prosenelis Bliumas buvo vargonininkas. Senelis Kazimieras Dūdėnas pokario metais, slapstydamasis nuo okupantų, kurį laiką dirbo Dusetų vaistinėje, po to Antalieptės ambulatorijoje. Jau 15 metų menininkų Dūdėnų šeima vasaroja sodyboje netoli Salako. Beje, kūrybiniu keliu eina ir jų sūnus, ir dukra, gal tą nelengvą, tačiau be galo įdomų kelią pasirinks ir mažasis Teodoras, kuris šioje parodoje jautėsi labai smagiai ir drąsiai.

Žaismingą Irminos Dūdėnienės keramikos parodą Antazavės dvare galima bus matyti iki gegužės 31 dienos. Užsukite, nustebti ir nusišypsoti, paglostyti akimis, širdimi pajusti tą nežemišką virpėjimą dienų pynės.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės