Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Tai ilgiausia vasaros diena ir trumpiausia vasaros naktis. Po Joninių naktys pradeda ilgėti, o dienos – trumpėti. Lietuvoje Joninės dar vadinamos Rasų švente, tačiau į Lietuvą atėjus krikščionybei šventė sutapatinta su Šv. Jono Krikštytojo varduvėmis. Joninės garsios savo papročiais – paparčio žiedo ieškojimu, vainikų pynimu, Jonų, Janinų ir Rasų sveikinimu, kupoliavimu, meilės ir vestuvių burtais, laužų kūrenimu, šokinėjimu per ugnį.
Birželio 23 d. Dusetų Pauliaus Širvio parke vykusi Joninių šventė sutraukė daug žmonių. Prieš renginio pradžią nušniokštęs lietus su ledukais atgaivino įkaitusią žemę, tad ir švęsti buvo žymiai smagiau! Joninės – tai šventė, kurioje privaloma būti ne tik žiūrovais, bet ir dalyviais – žmonės pynė iš pievose suskintų augalų vainikus, linksmai sukosi šokėjų poros ir rateliai. Mažieji dalyviai šėlo ant pripučiamų batutų.
Kultūros centro Dusetų dailės galerijos etnografė Sigita Gudonienė aukštaičių tarme paporino šmaikščių liaudiškų istorijų. Šventėje skambėjo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kapelos „Du sietai“ (vad. Sigita Gudonienė), Degučių kaimiškos kapelos „Unt rubežiaus“ (vad. Petras Leleika) nuotaikinga muzika. Koncerto kulminacija tapo Gintarės Karaliūnaitės atliktos dainos, visiems puikiai pažįstamos ir mėgstamos, tad klausytojai su malonumu jai pritarė.
Prieš vidurnaktį parką nušvietė didžiulis laužas ir pilnatis. Mirguliuojančiu sidabriniu jos taku Sartų ežeru išplaukė merginų nupinti vainikėliai, palydimi sutartinių dainomis. Atkakliausieji likusias vasaros saulėgrįžos stebuklingos nakties valandas ieškojo paparčio žiedo, jei rado – laiko tai paslaptyje…
Renginį vedė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos renginių režisierė M. Simokaitytė.
Šventės rengėjas: Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Partneris: Dusetų seniūnija.

Nuotr. Alvydo Stausko
Vilija Visockienė