Advento vakare – impresijoje „Po baltu angelo sparnu“ Antazavės dvare gruodžio 17 d. skambėjo H. K. Anderseno dienoraščiai ir laiškai, rašyti Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laike, F. Šopeno, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, B. Petroko ir kitų kompozitorių romantiški fortepijoniniai kūriniai. Tai buvo trečiojo Advento džiaugsmingo sekmadienio nuostabi dovana visiems, atskubėjusiems į Antazavės dvarą.

Už šią pasakišką dovaną ačiū Kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorei Lilianai Žutautienei, taip nuostabiai atgaivinusiai grafų Platelių dvaro meno salono žaismę, kurioje puikiai derėjo muzikavimas (pianistė Zita Lukošiūnienė), pokalbiai apie gyvenimo ir meno prasmę (aktorė Virginija Kochanskytė) ir dvariško gyvenimo herojų paroda (tautodailininkas Olegas Ribikauskas).

Vakarą vedė aktorė Virginija Kochanskytė – talentinga aktorė, skaitovė, režisierė, Klaipėdos universiteto SHMF docentė, UNICEF Lietuva Geros valios ambasadorė, nuolat stebinanti gerbėjus ne tik ekspresijos sklidina tekstų interpretacija, bet ir kūrybos intelektualumu, teatrine žaisme, muzikos ir žodžio derme.

Muzikinius kūrinius atliko pianistė Zita Lukošiūnienė – Utenos muzikos mokyklos mokytoja, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio iniciatorė ir organizatorė, Antazavės dvaro vasaros festivalio meno vadovė, aktyvi visuomenininkė.

Garsusis nuostabių pasakų kūrėjas Hansas Kristianas Andersenas gimė 1805 m. Odensės mieste, Danijoje, labai neturtingoje šeimoje. Mama skalbė kaimynų rūbus, o tėtis pigiai taisė batus. Būsimas žymus rašytojas vaikystėje buvo emociškai nestabilus, labai nervingas vaikas, kuris bijojo eiti į mokyklą, nes ten neretai sulaukdavo fizinių bausmių. Būdamas keturiolikos, persikėlė į Kopenhagą. Prieš jam išvykstant, mama pasiteiravo, kodėl iškeliauja, vaikinas nedvejodamas atsakė: „Nes noriu tapti įžymus.“ Jo svajonės išsipildė su kaupu – Hansas Kristianas tapo garsiu rašytoju, su jo pasakomis užauga viso pasaulio vaikai, jomis žavisi suaugusieji. Rašytojas visą gyvenimą rašė ir dienoraščius, laiškus, atidžiai, jautriai juose fiksuodamas savo išgyvenimus.

2023 m. meno pasaulis mini norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo 180-ąsias gimimo metines. Tad programa „Įkvėpimo žemė“ – dedikacija E. Grygui, kurioje kompozitoriaus minčių ir jausmų verpetai atsiveria jo dainose (tekstų vertimai Ramutės Skučaitės), fortepijoninėse pjesėse bei laiškuose (vertė D. Bielskytė). „Tarsi iš įvairių pusių tyrinėdamos E. Grygo kūrybos prigimtį, atlikėjos apnuogina dosnios įkvėpimo žemės subrandintą menininko sielą ir ji skleidžiasi visu sodrumu, gyvybingumu, užburdama klausytojus vaizdinių gelme ir grožiu. Programoje per dainas ir laiškus subtiliai skleidžiasi kompozitoriaus meilė tėvynei, santykis su Dievu, kūrybos ir gyvenimo prasmės paieškos, jausmai mylimajai, grožio ilgesys.“, – taip programą apibūdino muzikologė J. Žakienė.

O štai kaip apie kūrybos procesą rašė pats kompozitorius: ,,Panirti į save kūrybos metu, užmirštant viską – man regis, yra būtina sąlyga tam, kad sukurtum kažką nuostabaus. Įkvėpimas yra gražiausia, ką patiria menininkas! Ir kol įkvėpimas neapleidžia kūrėjo, šis nardo idėjų pasaulyje aukštai virš visų, absoliučiai virš visų gyvenimo negandų. Ir tai žmonės vadina egoizmu?! Bet užmiršti save – visiškai žmogiška būsena! Galiausiai, menas yra tai, kas virš liūdesio ir troškimų, ko neįmanoma išreikšti kitaip. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad išsilaisvinęs iš savo žemiškojo apvalkalo, palaimingai sklandai grožio ilgesio sklidinoje erdvėje.“

Koncerto akimirkos – https://www.youtube.com/watch?v=ifGuEx00X_U&t=44s
Foto ir video – V. Visockienės