„…Tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21)

„Katalikiška tematika visada  teikė ir tebeteikia daug džiaugsmo: tai tarsi grįžimas į šviesią vaikystę, kur augau apsupta kunigų dėmesio, meilės, reiklumo, ugdoma įstabios kan. Nikodemo Kasperiūno pedagogikos. Šis darbas – tai savotiška duoklė, širdies padėka vaikystei ir išlikęs vaikiškas žvilgsnis į kunigus, surandant juose daug gėrio.“ Dr. A. Vasiliauskienė.

Birželio 15 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje įvyko renginys, skirtas kankinio Šv. Juozapato metinėms ir istorijos mokslų dr. Aldonos Vasiliauskienės knygos–mokslo studijos „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ sutiktuvėms.

Renginyje kalbėjo kunigas Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, vienuolyno igumenas. Dr. A. Vasiliauskienę sveikino Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Dusetų seniūnas Darius Steponavičius, gausus būrys svečių ir dusetiškių.

Renginio pradžioje klausėmės Dusetų K. Būgos moksleivės Ievos Lauciūtės fortepijonu pagroto M. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne.“ Vėliau nuskambėjo pora dainų lietuvių ir ukrainiečių kalbomis, jas atliko Kultūros centro Dusetų dailės galerijos moterų choras „Versmyna“ (vad. Dalia Deinienė).

Renginio vedėja Vanda Normantienė kalbėjo: „Šią dieną pavadinčiau „Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena“. Dviejų valstybių bičiulystę būtų galima pavadinti ir savotišku paradoksu – nors geografiškai jas skiria didžiulis atstumas, bet istoriškai vienija stipri bendrystė – bendra istorija. Todėl dabar Lietuva taip nuoširdžiai palaiko Ukrainą, supranta jos skausmą.“

Pirmoje susitikimo dalyje ekrane stebėjome fragmentus iš LRT laidos „Pamiršti vardai“ apie vilnietį, atidavusį gyvybę už Bažnyčios vienybę, apie asmenybę, kuri svarbi kelioms Lietuvos tautinėms bendrijoms – Juozapatą Kuncevičių. Išsamiai apie šią asmenybę pasakojo dr. A. Vasiliauskienė: „Lietuvos Respublikos Seimas 2023-iuosius paskelbė šv. Juozapato Kuncevičiaus, tiesiogiai siejančio Lietuvą ir Ukrainą, metais – praėjo 400 metų nuo kankiniškos Juozapato mirties. 1643 m. Juozapatą popiežius Urbonas VIII paskelbė palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX – šventuoju. Tai vienintelis ukrainietis – Rytų (graikų) apeigų katalikas (arba unitas) – Popiežiaus paskelbtas šventuoju. 1963 m. šv. Juozapato palaikai perlaidoti Šventojo Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.

Šventojo Juozapato gyvenimas glaudžiai susietas su Lietuva, Vilniumi. Būsimasis šventasis – Ivanas Kuncevičius – šešiolikos metų (1596 m.) iš Voluinės Volodymyro, kur jis 1580 m. gimė, atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. Augo tikinčių tėvų šeimoje, tad buvo giliai religingas. Neatsitiktinai jį giliai sujaudino 1604 m. gegužės 10–12 d. (tris dienas) Vilniuje vykę renginiai, iškilmingai sutinkant popiežiaus Klemenso VIII brevę, kuria Lietuvoje ir Lenkijoje buvo leista švęsti Šv. Kazimiero (Karalaičio Kazimiero, 1458–1484) šventę. Tai pagreitino Ivano Kuncevičiaus apsisprendimą stoti į vienuolyną (1604), kur jis pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. 1617 m. Juozapatas išrinktas Polocko vyskupu pasirinko vyskupišką šūkį: „Tegul visi bus viena!“ (Jn. 17, 21). 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas buvo žiauriai nužudytas prieš Bažnyčios vienybę kovojusių priešų: niekdariai išsityčiojo iš jo kūno – įmetė į Dvinos upę. Buvo sudaryta komisija Juozapato mirties aplinkybėms tirti, pradėtas pagreitintas kanonizacijos procesas – užvesta beatifikacijos byla. Beatifikacijos bylai medžiagą rinko kartu su Juozapatu vienoje celėje vienerius metus gyvenęs Antonijus (Anastazijus Seliava). Greitai buvo paskelbti Juozapato užtarimu įvykę stebuklai, surastas vandenyje nesuiręs jo kūnas. Prašant Juozapato užtarimo vyko stebuklingi pagijimai: aklieji praregėdavo, sugijo paralyžuotieji, sergantys širdies ligomis, patekusieji į nelaimes buvo išgelbėti iš įvairių bėdų. Visi šie faktai buvo patikrinti Bažnyčios ir išgijusiųjų ar liudininkų priesaikomis. Juozapato šventumą po mirties patvirtino prisiekdami beveik 150 liudininkų. Šventojo Juozapato nuodėmklausys t. Genadijus Chmelnickis 1628 m. prisiminė: „Prie jo karsto ateina prašydami užtarimo ir per jį patiria didžiulę malonę ir stebuklus.“

1867 m.  Popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. 1923 m. Popiežius Pijus XI šventajam Juozapatui skyrė encikliką „Ecclesiam Dei“ (Dievo bažnyčia). Joje Popiežius pabrėžė Juozapato ypatingo šventumo, gyvenimo tyrume ir neturtingume pavyzdį. Popiežius Jonas Paulius II Juozapatą Kuncevičių pavadino „Vienybės apaštalu“. Šventasis Juozapatas – Ukrainos globėjas, jo vardu pavadintas bazilijonų – Šv. Bazilijaus Didžiojo – ordinas: Šv. Juozapato bazilijonų ordinas. Lapkričio 12-oji kasmet minima kaip šventojo Juozapato Gimimo Dangui diena. O jubiliejiniais 2023 m. kiekvieno mėnesio 12-oji diena Bažnyčios paskelbta mažaisiais šventojo Juozapato atlaidais. Šventasis Juozapatas apaštalavo ne tik malda ir gyvu bei užrašytu žodžiu, bet ir savo gyvenimo asmeniniu pavyzdžiu. Pats praktikavo tai, ko mokė kitus. Net priešai negalėjo jam nieko prikišti. Jis turėjo visiems atvirą širdį ir visus apglėbė savo meile, visada visiems buvo pasiekiamas, visada nusižeminęs, nuolankus, visada atsiprašydavo. Džiaugsmingai priimdavo savo priešus, džiaugsmingai jiems atleisdavo ir už juos meldėsi. Kai priešai jį pavadino „sielų medžiotoju“, jis atsakė: „Duok, Dieve, kad aš visas Jūsų sielas užburčiau ir palydėčiau į dangų.“

***

Dr. A. Vasiliauskienė pirmoji Lietuvoje pradėjo tyrinėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją. Šiame leidinyje surinkta apie 200 straipsnių (130 lietuvių kalba, 70 išversta į ukrainiečių kalbą). „Ta knyga didelis istorijos metraštis. Čia dvidešimt penkerių metų istorija surinkta iki pedantiškai smulkių gabaliukų, kas vyko Lietuvoje, kas – Ukrainoje atgaivinant bazilionus. Jų bažnyčia Vilniuje buvo uždaryta. Viską reikėjo iš naujo prikelti. Ši įvykių registracija atspindi, ką nuveikė vienuoliai bazilionai dvasingumo, kultūros, abiejų tautų bendradarbiavimo srityse“, – I. Ramaneckienė. Su šiuo įspūdingu leidiniu galima susipažinti Dusetų K. Būgos bibliotekoje.

Renginyje buvo gausiai pristatyta ir garbingų apdovanojimų kolekcija, kuriais Dr. A. Vasiliauskienė yra apdovanota Lietuvoje ir Ukrainoje.

Nuo 2001 m. Aldona Vasiliauskienė susidomėjo ukrainistikos tematika, tyrinėja lietuvių ir ukrainiečių istorinius ir kultūrinius ryšius, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją bei veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Ji buvo viena iš lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos kūrėjų bei pirmoji jos prezidentė (2000–2008 m.). Už darbus garsinant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, 2001 m. dr. A. Vasiliauskienei įteiktas popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimui skirtas medalis. Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas A. Vasiliauskienę apdovanojo jubiliejiniais Taraso Ševčenkos, Ivano Franko, Michailo Gruševskio medaliais. 2005 metais tėvai bazilijonai įteikė popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštą. 2006 m. organizacija „Ukraina – Pasaulis“ pirmajai ne ukrainietei, skyrė aukščiausiąjį apdovanojimą – Aukso žvaigždės ordiną. 2006 m.  Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko apdovanojo Kunigaikštienės Olgos III-o laipsnio ordinu. Tai pirmoji lietuvė moteris, gavusi tokį aukštą apdovanojimą. 2013 m. Patriarchalinio Kristaus Prisikėlimo Soboro Kijeve pašventinimui skirtas medalis, įteiktas Kijeve. Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos G. S. Skovorodos filosofijos instituto Religijotyros skyrius 2013 m. išrinko ją garbės nare. Tai pirmoji lietuvė, kurios mokslinė veikla taip aukštai įvertinta Ukrainoje. 2014 m. vienuoliai bazilijonai jai įteikė medalį, skirtą Ukrainos Graikų (Rytų) apeigų katalikų bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25-mečiui. 2017 m. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų Jubiliejinį medalį įteikė UGKC Aukščiausias arkivyskupas Svetoslavas Ševčukas. Dr. A. Vasiliauskienės veikla pažymėta daugiau kaip 200 padėkų ir garbės raštų.

Susitikimo rengėjai – Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Renginio scenarijus – Vandos Normantienės ir Dainoros Biliūnaitės, skaitovas – Markas Jarmalavičius.

Vilijos Visockienės nuotr.