Spalio 26 d. popietę jaukiame Antazavės dvare atidaryta latvių dailininkų Mairitos ir Ivo Folkmanių kūrybos paroda „Jausmų erdvės“. Joje parodos autoriai kviečia atsigręžti į savo šeimos ryšius – juos pažinti ir stiprinti. Kūrėjai kalba apie savo tapatybės išsaugojimą ir perdavimą, atkreipiant dėmesį į medžiagos ir formos reikšmę šiame vyksme. Ivo sukurti akmeniniai namukai – tai stabilumas, ištvermė ir gyvenamosios erdvės saugumas. Akmuo kaip medžiaga rodo tvirtus pamatus ir vietos svarbą. Skulptūros simbolizuoja jaukumą ir prieglobstį – vietą, kur šeimos istorijos ir tradicijos yra puoselėjamos ir išsaugomos.
Tuo tarpu Mairitos porceliane išlietos pirštinės perteikia tradicijų perdavimą iš kartos į kartą. Porcelianas, nors ir trapi, bet patvari medžiaga, galinti atspindėti tiek ryšį su praeitimi, tiek neliečiamumą ir emocinę vertę, kurią toks paveldas neša. Mairita originaliai panaudojo senas savo šeimos pirštines – mirkė jas molyje, degė, glazūravo, tapė – kūriniuose išliko autentiškos pirštinių formos su dėvėjimo žymėmis, netgi prairusiomis skylutėmis.
Pristatydamas Mairitą ir Ivo Folkmanius Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas sakė, kad šie kūrybingi, puikūs dailininkai yra gerai žinomi mūsų šalyje– jie dalyvauja tarptautiniuose pleneruose, projektuose bei rengia parodas ir Lietuvoje. Ivo skulptūrų yra Zarasų ir Dusetų skulptūrų parkuose. Parodos autorius nuoširdžiai sveikino gausus būrys bičiulių, kolegų atvykusių iš Latvijos ir Lietuvos. Popietėje skambėjo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos meno vadovės Zelmos Lukošiūnaitės fortepijonu atliekami klasikinės muzikos kūriniai.
Savo parodą pristato patys dailininkai:
Ivo: „Iš akmens sukurtiems darbams nėra atskirų pavadinimų – tai yra vientisa serija. Šios kompozicijos skirtingos, tačiau jas vienija stogo forma, būdinga tiek Latvijos, tiek Lietuvos sodyboms ir namams. Kiekvienam iš mūsų reikalingas saugumas, apsauga ir šeimos šiluma. Kumštinės pirštinės suteikia mūsų rankoms mažas jaukias erdves, kai šalta. Namai – tai platesnė pojūčių erdvė, jungianti mūsų šeimą, artimuosius ir draugus. Pasaulis yra didelė pojūčių erdvė, sukurta tam, kad visi pajustų Dievo meilę.“
Mairita: „Mano porceliano objektų kompozicija vadinasi „Paveldas“. Ji apima visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties. Mes gimstame tam tikroje gyvenimo erdvėje, tikimės, kad esame laukiami, puoselėjami, mylimi, tyri ir iškeliaujame į amžinybę – vieni, su savo gyvenimo „bagažu“ – patirtimi, draugystėmis, meile. Įkvėpimo savo darbui sėmiausi iš mamos sesers megztų ir dovanotų pirštinių. Manau, kad juose įkūnyta žmogaus gyvenimo istorija. Nudėvėtų, nebenaudojamų pirštinių nenorėjau išmesti. Jas išsaugojau, naudodama autorines technikas porceliane. Eksperimentavau, ir galbūt šiuo atveju mano darbas yra labiau nematomas, dvasinis. Čia, porceliano pirštinėse, tik šiek tiek atsispindi mintys. Kiekvienas, norintis, galės susikurti savo „Paveldo“ istoriją.
Trumpai apie tai, kaip šį kartą sugalvojome parodos pavadinimą. Į pagalbą pasikvietėme savo naują draugą – dirbtinį intelektą. Bendraujant su juo gimė šis parodos pavadinimas, kuris geriausiai atspindi mūsų idėją.
Ačiū visiems, kurie šiandien atėjo! Ypatinga padėka Antazavės dvarui už svetingumą, taip pat dėkui Alvydui Stauskui už rūpestį ir palaikymą!“

MAIRITA FOLKMANE. Gimė 1970 m. rugsėjo 27 d. Kraslavoje (Latvija). Ji yra baigusi Latvijos dailės akademiją, Taikomosios dekoratyvinės dailės katedrą (1997 m.). Stažavosi pas profesorių Pēterį Martinsoną (1999 m.) Studijavo Daugpilio universitete ir įgijo pedagogikos magistro laipsnį (2004 m.) Nuo 2023 m. yra edukacinių projektų kuratorė Daugpilio Marko Rothko meno centre. Atsakinga už keramikos ir aplinkos meno sritį, veda dailės seminarus. Parodose dalyvauja nuo 1989 m. Surengė personalines parodas (kelias kartu su menininku I. Folkmaniu) Latvijoje – Alūksnėje (2000 m.), Kraslavoje (2000 m.), Rygoje (2001, 2016 m.), Daugpilyje (2002 , 2003, 2011, 2014, 2020 m.), Madonoje (2004 m.), Rėzeknėje (2005 m.), Liepojoje (2005 m.), Indroje (2021 m.), užsienio šalyse – Utenoje (Lietuva, 2012 m.), Montmirail (Prancūzija, 2015 m.)
Dalyvavo daugiau nei 200 grupinių parodų, plenerų, meno renginių Latvijoje ir užsienyje. Mozaikos technika yra sukūrusi šoninius altorius Šv. Marijos Goretti katalikų bažnyčiai Salacgryvoje (1997, 1998 m.) Aplinkos objektai Pedvālės muziejuje po atviru dangumi (2000–2007 M.), Rainio namuose Berkenele (1998–2022 m.). Ugnies skulptūros Daugpilyje (2001 m.), Alingso (Švedija, 2007 m.), Vilnius (Lietuva, 2008 m.), taip pat sniego skulptūros Līvānuose (2016, 2017 m.) Daugpilio krašto dailininkų asociacijos narė nuo 1998 m. Jos darbų yra Daugpilio kraštotyros ir meno muziejuje, Marko Rothko muziejuje, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose (Lietuva), Rainio namuose (Berkenele) fonduose, taip pat privačiose kolekcijose Latvijoje ir užsienyje.
IVO FOLKMANIS. Gimė 1968 m. rugpjūčio 2 d. Daugpilyje (Latvija). Studijavo Latvijos dailės akademijos Skulptūros katedroje ir įgijo menininko kvalifikaciją (1987–1994 m.), vėliau Daugpilio universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį (2009 m.). Nuo 2013 m. jis yra dailininkas dizaineris Daugpilio Marko Rothko meno centre. Sukūrė akmens, geležies, keramikos kūrinių, dalyvavo memorialinės skulptūros kūrime.
Tarp pagrindinių I. Folkmanio skulptūros darbų yra: „Daugava“ Kraslavoje (2020 m.), paminklas „Ištekėjimas“ Vladislavui Lōciui Rėzeknėje (2018 m.), metalo skulptūra „Žirgas“ Ilūkstėje (2018 m.), paminklas represuotiems Ilūkstėje (2017), skulptūrinis objektas „Mokyklos suolas“ Līvānuose (2016 m.), memorialinė lenta Andrejui Švirkstui Daugpilyje (2011 m.), granitinė skulptūra „Vėžlys“ Daugpilyje (2009 m.), Emilijai Pliaterytei skirtas skulptūrinis objektas Līksnoje (2008 m.), objektas „Obelis“ Līvānų menų ir amatų centre (2008 m.), memorialinė lenta Dmitrijui Dribincevui Daugpilio geležinkelio stotyje (2007 m.), paminklas „Motinos Latgalijos rauda“ Kraslavoje (2003 m.)
I. Folkmanis parodose dalyvauja nuo 1994 m. Surengė daugiau nei 10 personalinių parodų Latvijoje – Alūksnėje (2000 m.), Rygoje (2001, 2016 m.), Daugpilyje (2002, 2003, 2011, 2010 m.), Madonoje (2004 m.), Liepojoje (2005 m.), Berkenele (2005 m.), Rėzeknėje (2014 m.), Indroje (2021 m.) Dalyvavo parodose Latvijoje ir užsienio šalyse – Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje. Ivo taip pat dalyvavo keliuose ketaus pleneruose Aizputėje (Latvija, 2022, 2021 m.), akmens skulptūros pleneruose Zarasuose, Dusetose (Lietuva, 2013, 2014, 2019, 2022 m.), Antalieptėje ir tapybos pleneruose Kintuose (Lietuva, 2022, 2023 m.)
I. Folkmanis yra sukūręs objektų, instaliacijų, skulptūrų, performansų Berkenele (Latvija, 1998–2023 m.), Pedvale (Latvija, 2000–2006 m.), Alingso (Švedija, 2005 m.), Vilniuje ir Zarasuose (Lietuva, 2005 m.) sniego skulptūrų Līvāni (Latvija, 2005, 2006 m.)
Daugpilio regiono menininkų asociacijos narys nuo 1998 m. Jo darbų yra Daugpilio kraštotyros ir meno muziejuje, Latgalos kultūros istorijos muziejuje, Daugpilio Marko Rothko muziejuje, Dusetų ir Zarasų skulptūrų parke (Lietuva), Oronsko skulptūrų centre (Lenkija), privačiose kolekcijose Latvijoje ir užsienyje.
V. Visockienės nuotr.