Maldos ir meilė – motinoms

   Gražiausia pavasario šventė, kurią Lietuva švenčia pirmąjį gegužės sekmadienį – MOTINOS  DIENA. Šią dieną iškilmingos Šv. Mišios buvo aukojamos ir Dusetų Šv. Trejybės bažnyčioje. Mūsų šventovė buvo pilnutėlė ne tik mamų, močiučių, promočiučių, bet ir tėvelių, panorėjusių išreikšti meilę ir pagarbą šeimos židinio saugotojoms, grožio, švelnumo ir meilės puoselėtojoms, Žmonių giminės šioje Žemėje tesėjoms – Motinoms. Kaip niekada daug buvo ir vaikučių, ir jau žengiančių į pilnametystę jaunuolių…
Šventas Mišias aukojo Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Meldėmės už gyvas, jau iškeliavusias į Amžinybę, ir jau nutolusias nuo bažnyčios glėbio motinas, nes tik malda savo dvasiniame turiny nešiojanti didžiulį atsivertimo, atsivėrimo Dievui stebuklą, padeda gyviesiems – gyventi, sergantiems – iškentėti, paklydusiems sugrįžti į doros kelią, o mirusiems siunčia mūsų meilės,  maldų  ir atminimo puokštes.
Jaudinančiai nuskambėjo klebono Stanislovo sakytas pamokslas, kuris dar ir dar kartą priminė MOTINŲ svarbą šioje Žemėje, jų paskirtį – kurti naujas gyvybes, saugoti ir skiepyti savo dukroms doros pagrindus, kurie laimins atsakingas pareigas pasirinkus motinystės ir šeimos didybės kelią. Tačiau didžiausiu ir didingiausiu šios šventadienio pamaldų akcentu tapo kanauninko Stanislovo palaiminimas.Su Viešpaties vardu  buvo palaiminta kiekviena mama, močiutė ir senutėlė promočiutė uždedant rankas ant jų galvų, padovanojant po gėlės žiedą ir  Dievo Gailestingumo paveikslėlį. Oriai ir džiaugsmu švytinčiomis akimis visos bažnyčioje buvusios mamos susibūrė į ilgiausią eilę… Neužteko žiedų, baigėsi paveikslėliai, tačiau Motinos, ramios ir susikaupę, nelenktyniaudamos artinosi prie Dievo stalo – nes svarbiausia dovana buvo – gauti ypatingąjį palaiminimą, kuris tarsi  paguodos ir atleidimo ženklas kiekvienos moters nulenktą galvą palietė Dieviškos meilės sparnu.
Po Šv. Mišių ir suteikto palaiminimo įvyko gražus Kultūros centro Dusetų dailės galerijos saviveiklininkų koncertas, skirtas paminėti MOTINOS DIENAI.
Koncertą pradėjo mūsų miela dusetiškė Laima Gorpinič, kuri atsakingai, jautriai ir atsižvelgdama į renginio tematiką, paruošė koncerto scenarijų. Mūsų Laimai labai tiko būti pagrindine vedančiąja šiame koncerte mūsų šviesioje bažnyčioje. Tegul neužsigauna miela Laima, bet aš negaliu nepaminėti svarbių įvykių, įvykusių šiais Gailestingumo metais jos šeimoje, jos gyvenime. Man Laima – tikra MOTINA. Ji sunkiai dirbdama, pati viena, išaugino du puikius vaikus. Ji priglaudė į savo gražų, ramų ir nusistovėjusį gyvenimą jau buvusį paklydėlį, o dabar jau sunkų ligonį, neįgalų savo vaikučių tėvą, ir vėl į vieną vietelę subūrė visą šeimą, aukodama savo ramybę, laiką, daug jėgų atiduodama nesibaigiantiems rūpesčiams.
Laima Gorpinič koncertą pradėjo eilėmis, skirtomis MAMAI – „…Tavo metai, lyg jūra banguoja / Širdis mūs vaikystės pilna / Laikas, lyg blėstančios žvakės / – MAMA, tu kasdien tekina … / Mama, tu būk amžina…“
Pirmieji dainavo priešmokyklimės grupės auklėtiniai, pasipuošę didžiuliais, spalvingais gėlių žiedais. Jie atliko dainą „Mamyte, aš tave myliu“.
Kazimiero Būgos gimnazijos antros klasės mokinė Uršulė padainavo dainą – „Tau žydi obels žiedai“ (abi dainininkes paruošė Eglė Kuzmienė).
Dvi dainas „Plaukia debesys“ir „Dainos sparnai“ atliko mūsų mylimos dainininkės – moterų ansamblis „Svaja“, ką tik, Motinos Dienos išvakarėse, apdovanotas antrojo laipsnio diplomu „Sidabrinių balsų“ konkurse (vadovė Janina Kaškauskienė)
Būgos gimnazijos moksleivių – Gabijos ir Viltės duetas, pritariant Urtei, Godai, Emai, Gustei padainavo dainą „Mamytei“ (vad. Eglė Kuzmienė).
Dusetų meno mokyklos jaunučių choras (vad. Dalia Deinienė) padainavo dvi dainas – „Rojaus obuoliukai“ ir „Tau, mano mamyte“.
Dar dvi dainas padainavo moterų ansamblis „Svaja“ – „Motinai“ ir „Obelis“( vad. Janina Kaškauskienė).
Tarp atliekamų dainų Laima deklamavo nuostabias eiles, skirtas Mamai. Tačiau koncerto pabaigai parinko pačias gražiausias:

              „O buvo saulės, vėjo – buvo visko,

                Svajonių laivas blaškės audrose.

                Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko,

                Ne kartą džiaugsmas degė akyse.

                Praskriejo metai, viesulu praėjo.

                O tu likai švelni, likai rami,

                Nes tu skausmus ir negandas mokėjai

                Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.

                Už viską tau dėkojam, miela Mama,

                Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis.

                Kai tu drauge, mums visad būna gera,

                Ir niekad  nebaisi jokia lemtis.

                Prisimenam, kai tavo rankos švelnios

                Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų,

                Toks šiltas ir švelnus tavasis delnas

                 Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.

                 Leisk, Mama, man rankas tau išbučiuoti,

                 Sugrubusias nuo vargo ir darbų,

                 Leisk, Mama, tau karštai priglust prie skruostų,

                  Dar kart priminti, kaip tave MYLIU…

   Koncertą užbaigė K. Būgos gimnazijos mergaičių Godos ir Gabijos duetas, įprasminęs šios šviesios Motinos dienos ir Motinos meilės tęstinumą – „Man labai reikia, MAMA. Tavo rankų“.

 Marija  Varenbergienė

 Nuotraukos Tado Grinevičiaus ir Alvydo Stausko.