Mario Čačkos tapyba Dusetų dailės galerijoje

„Mano darbai nuolat keičiasi, kaip ir aš pats, dėka naujų patirčių, pokalbių, ankstesnių iniciatyvų inicijuoto augimo. Gamta, žmonės ir begalė mane supančių dalykų yra pagrindiniai mano kūrybos, esančios tapybos ir grafikos sandūroje, veiksniai, nors neišvengiamai mano dvasinius ir kūrybinius procesus šiuo metu prislopino karas Ukrainoje.“ Māris Čačka

.
Nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 22 d. Dusetų dailės galerijoje vyksta Māris Čačka kūrybinių darbų paroda „MANO UŽRAŠAI“. Māris Čačka – Daugpilio Marko Rotko meno centro direktorius, meno kuratorius ir vadybininkas. Dailininką parodos atidaryme pasveikino Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, menininkas ir profesorius Vaidotas Janulis iš Šiaulių, A galerijos savininkas Albinas Vološkevičius iš Panevėžio, dailininkas Eugenijus Nalivaika, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, fotožurnalistas, fotomenininkas Jonas Staselis, Kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė Liliana Žutautienė.
A. Stauskas sveikinimo kalboje džiaugėsi nuostabia paroda – tiek pačiais kūriniais, tiek išskirtinai estetiška, skoninga ekspozicija, gražiu Latvijos ir Lietuvos menininkų bendradarbiavimu. M. Čačka lietuviškai, tuo maloniai nustebindamas gausiai susirinkusius žiūrovus, pristatė savo kūrybą, sakydamas, kad daugiaspalviuose, daugiasluoksniuose kvadrato formos paveiksluose atsispindi jo charakteris, emocijos, dėkojo A. Stauskui ir Zarasų r. savivaldybei už puikią progą parodyti savo kūrybą Dusetose. V. Janulis Mariaus tapybą įvardino kaip neurolingvistinę, kurioje atsispindi žmogaus vidinis pasaulis – vieni darbai optimistiniai, suteikiantys ramybės, kiti ekspresyvūs, kaip pati gamta, o žiūrovas, žvelgdamas į juos, gali pasitikrinti, kokioje emocinėje bangoje jis pats šiuo metu yra. J. Staselis džiaugėsi galimybe daugiau sužinoti apie Latvijos dailę, jos kūrėjus ir palinkėjo tokių kūrybinių mainų kuo daugiau. L. Žutautienė dėkojo parodos autoriui už įkvepiančią ir energetiškai stiprią parodą: „Gera matyti, gera būti, gera jausti, nes čia – kosmosas, Visatos sukūrimas! Tiek daug pozityvumo, spalvos tokios gyvos, ryškios, drąsios, kunkuliuojančios – ši paroda gera energija pripildo kiekvieną ląstelę. Mariau, ačiū labai, galima gyventi tavo paveiksluose!“


„Mario Čačkos (Latvija) „Užrašai“ sudėtingi savo technika bei turiniu. Tai lyg vaizdinis dialogas tarp autoriaus ir jo amžininkų apie pasaulio prasmę. Pastarųjų poros metų Čačkos kūryba žymi reikšmingus atradimus jo, kaip menininko, kelionėje, palikdama prasmingus pėdsakus kultūriniame kontekste eile stiprių parodų, kuriose jo produktyvi kūrybinė mintis plėtoja naujas išraiškos priemones, atrastas ankstesnėse kompozicijose. Menininkas ir toliau kalba apie begalinį informacijos bei vaizdų srautą, užliejusį mūsų suvokimą šiame nesuskaičiuojamų sustabdytų minčių, nepastovių veiksmų bei pribloškiančių pagundų pasaulyje.
Ši tema ypatingai ryški autoriaus personalinėje parodoje „Neuro Pathways“ („Nerviniai takai“) Rygos „Art Space“ parodų salėje 2022 m vasario ir kovo mėn., kaip ir „Notes“ („Užrašai“), eksponuoti Daugpilio dizaino ir meno vidurinėje mokykloje „Saules Skola“ nuo 2023 m sausio iki balandžio mėn. Pacituosiu istorikę Ingą Šteinmainę, „Nervinių takų“ parodos kuratorę: „Čačkos darbas yra akivaizdi vizualinė metafora tos dabartinės būsenos, kai tikslų ir trukdžių gausa išsiveržia staigiomis ir stebinančiomis reakcijomis, suskaidančiomis ir traumuojančiomis mūsų idėjas, sukuriančiomis „neįmanomą“ technologinę maišatį, pamirštančiomis istorines ribas ir formuojančiomis beprecedenčius hibridus. Mūsų senovinės smegenys, humanizuojančios mus savo polinkiu suvokti tai, kas nereikšminga, tai daro ir šiandien, bet technologijų amžiuje informacijos tėkmė tampa neproporcinga ir verčia mūsų protus blaškytis tarp tūkstančių nervinių takų.“
Kaip toli šie takai nuves, ir kokia jų topografijos reikšmė menininko kūrybinei produkcijai? Klausimas lieka atviru, bet viena aišku – Maris Čačka lieka ištikimas savo pasirinktam keliui bei krypčiai ir toliau kuria stulbinančius savo meninės minties bei pasąmonės įžvalgų vizualius įrašus.“ Menotyrininkė Zane Melāne.


„M. Čačkos kūriniai – tai lyg platūs ir kintantys kraštovaizdžiai, kuriais galima vaikštinėti nuolat keičiant savo judėjimo trajektoriją ir žvilgsnio kampą. Čia galima sutikti begalines lygumas ir daubas, apžėlusias aukštikalnes ir plynaukštes, dykumas ir pačias vandeningiausias platumas. Viskas priklauso nuo mūsų, į paveikslą žvelgiančių meno vartotojų. Verta kiekvienam iš mūsų (t. y. sau pačiam) užduoti klausimą apie tai ką regime paveiksluose, kokias formas įžiūrime ir asociacijas sukelia vienokia ar kitokia tariamų potėpių bei spalvų koncentracija. Viskas priklauso nuo to, kiek mes sugebame skirti laiko M. Čačkos paveikslų apžiūrinėjimui ir kiek mes galime nevaržyti savo vaizduotės bei leisti jai lakioti nesibaigiančiais, autoriaus kūriniuose suformuotais toliais.“ Menotyrininkas Eugenijus Venskus.


Menininkas gimė 1976 birželio 4 d. Varaklianių miestelyje (Varakļāni, Latvija). Išsilavinimas ir kvalifikacijos: 2011 – Menų magistras (grafika). 2009 – pedagogikos mokslų daktaras (meninis ugdymas). 2013-2020 m. – Daugpilio Marko Rotko Menų centro direktoriaus pavaduotojas, nuo 2020 m vasario 13 d. – Daugpilio Marko Rotko Menų centro direktorius.
Nuo 2021 m. valstybinio kultūros kapitalo fondo vizualiųjų menų ekspertas, vizualiųjų menų ekspertų tarybos pirmininkas. Organizavo bei vadovavo daugiau kaip 50 projektų (įskaitant 25, finansuotus Valstybinio kultūros fondo). Nuo 1997 m dalyvavo daugiau nei 80 parodų, iš jų 30 personalinių (19 Latvijoje ir 11 užsienio šalyse). Eilės parodų bei simpoziumų Latvijoje bei užsienyje kuratorius (nuo 2004 m.).
Pristatomas daugelyje viešų kolekcijų Latvijoje,(Latvijos nacionaliniame menų muziejuje, Daugpilio istorijos ir meno muziejuje, Latgales kultūros istorijos muziejuje ir kt.), taip pat kituose muziejuose ir privačiose kolekcijose Latvijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Monake, Norvegijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės