Paroda veikia iki 2026 metų vasario 22 d.

Sadhu pasaulis – tai vidinės tylos, budrumo ir dvasinės ugnies erdvė. Susitikimas su asketu čia tampa ne tik akimirka, bet ir įžvalga: kiekvienas žmogus – begalinis okeanas, kupinas jėgų ir žinių, slypinčių toli už matomo paviršiaus.
Ar pastebi? Kitas žmogus – tai tolima, dar nepažinta visata. Kartais galima susitikti, kartais žvilgtelėti, kartais įsižiūrėti, kartais tai atsiveria savaime, akivaizdžiai ir be pastangų.
Šios fotografijos kviečia žiūrovą būti liudininku susitikimo, kuriame kasdienybė susilieja su sakralumu.
Sadhus – Pietų Azijoje klajojantys šventieji žmonės – gyvena įdomioje sankirtoje, kur senoji dvasinė hinduizmo disciplina susiduria su šiuolaikinio pasaulio iššūkiais, ir tai yra gyvas asketiško gyvenimo ištvermės ir prisitaikymo modernybėje pavyzdys. Remdamiesi tūkstantmetėmis išsižadėjimo tradicijomis, šie žmonės atsižada šeimos ryšių, nuosavybės ir įprastos, Indijoje itin svarbios, socialinės tapatybės, siekdami mokšos – galutinio išsilaisvinimo iš atgimimo ciklo.
Tačiau šiuolaikinis sadhus toli gražu nėra statinis, pasyvus praeities personažas: daugelis jų gyvena pakitusiame pasaulyje, kurį transformavo triukšmingi didmiesčiai, skaitmeninės technologijos, telefonai, masinės piligrimystės bei turizmo kultūra, ir kintantys socialiniai požiūriai, tačiau jie vis dar išlaiko praktikas, kuriose pabrėžiama meditacija, asketizmas ir pamaldumas. Šių sadhų ryškus buvimas nūdienos Indijos visuomenėje –– išreikštas pelenais padengtais kūnais, šafrano spalvos drabužiais, susivėlusiais jata plaukais ar sudėtingais ženklais, žyminčiais jų dvasinę padėtį – atskleidžia tik dalį jų vidinio pasaulio, kurį formuoja sudėtingi filosofiniai ieškojimai, ritualinis kruopštumas ir tvirtas pasiryžimas įveikti kasdienybės ribas. Ir dažnai jų laikysena, ypač akys, byloja apie mums nematomo, kito, gal ir anapusinio pasaulio pažinimą….
Ši, sakyčiau, provokatyvi, plačiai žinomo profesionalaus lietuvių menininko Mariaus Abramavičiaus fotografijų paroda, kaupta Indijoje ne vieną dešimtmetį, ragina žiūrovus peržengti mums įprastą, stereotipinę ikonografiją ir pamatyti sadhus kaip savitas asmenybes, derinančius tęstinumą ir pokyčius, o kartais įstrigusius tarp vienatvės ir bendruomenės, mito ir modernumo. Per šias nuotraukas paroda suteikia retą galimybę pamatyti, kaip šventumas išlieka, evoliucionuoja ir vėl įsitvirtina šiuolaikinės Indijos istorijoje. Taip, tai yra ir neabejotinas kvietimas įveikti nusistovėjusias kitoniškumo egzotizavimo bei mistifikavimo ar romantizavimo praktikas fotografijoje.
Todėl visiems, mąstantiems apie istorinius tradicinio sakralumo pavidalus, šią parodą pamatyti yra tiesiog privalu.
Prof. dr. Audrius Beinorius
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
Marius Abramavičius (Neboisia), gimęs 1965 m. Vilniuje menininkų šeimoje, yra fotografas, tapytojas, rašytojas, poetas, keliautojas ir vienas iš Užupio Respublikos kūrėjų – idėjos, kuri iš vizijos tapo gyva kultūrine ir bendruomenine tikrove.
Pasaulyje jis žinomas kaip kūrėjas, nuolat atrandantis netikėčiausius ir mažiausiai pažįstamus pasaulio kampelius, o kelionių įspūdžiai neretai virsta knygomis – iki šiol autorius yra išleidęs devynias. Jo kūryba apima daugiau 78 personalines fotografijos ir tapybos parodas Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse, taip pat dešimtmečius vystomus tarptautinius projektus, festivalius bei šviesos instaliacijas. Abramavičius yra sukūręs ryškių meno iniciatyvų Norvegijoje, Maroke, Gruzijoje, Azerbaidžane, Švedijoje ir Prancūzijoje, tarp jų – projektai „Vertikalės“, „Alaverdi“, „Besikeičiantis laikas“. Jo kūryba įvertinta LATGA premijomis ir J. Dovydėno stipendija už dokumentinės fotografijos reikšmingumą, o darbai saugomi kolekcijose visame pasaulyje – nuo Danijos ir Norvegijos iki Nepalo ir Sakartvelo.