Muzika išlaisvina mintis

Lietingą ir tamsią lapkričio 7 dienos popietę renovuotame Antazavės dvare įsižiebė langai ir atsivėrė durys – čia įvyko pirmasis koncertas, kuriame į klasikos pasaulį pakvietė garsus pianistas, H. Ellerio ir M. K. Čiurlionio tarptautinių konkursų laureatas ANDRIUS VASILIAUSKAS.
Atlikėjas kilęs iš žinomų muzikų giminės. Tėvas – Leonardas Vasiliauskas (1908-2009), ilgametis Operos ir baleto teatro trombonistas, broliai – vargonininkas Bernardas, violončelininkai Augustinas, Virgilijus, seserys – kompozitorė Kristina Vasiliauskaitė, muzikos pedagogė Beata Šmidtienė-Vasiliauskaitė. A. Vasiliausko žmona – muzikos pedagogė Daiva Vasiliauskienė (Paulauskaitė), sūnus – istorikas Marijus. „Kūrybinę meninę brandą pasiekęs pianistas muziką linkęs sieti su filosofija ir estetika. Paprastai skambina be natų, tarsi atrastų muziką iš pirmo žvilgsnio – a prima vista.“ – rašoma spaudoje apie A. Vasiliauską. Iš tiesų – klausytis ir stebėti, kaip virtuoziškai lengvai šis pianistas atlieka sudėtingiausius kūrinius iš atminties – nepaprastas, gurmaniškas malonumas.
Į naujai atgimusį, šviesų ir modernų dvarą atvykusius Antazavės miestelio ir aplinkinių miestų klasikos gerbėjus pasveikino bei nauja išskirtine erdve, pritaikyta kultūros renginiams, pasidžiaugė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas.
Publika su dideliu dėmesiu išklausė A. Vasiliausko įdomius, net intriguojančius pasakojimus apie pasaulinio garso kompozitorius, kurių pjeses fortepijonu atliko pianistas. „Pakviesiu jus atsigręžti į XX amžiaus pradžią, nes autorius, kuriuos šiandien išgirsite, galima laikyti mūsų M. K. Čiurlionio amžininkais – tai Richardas Štrausas, Choakinas Turinà ir Žozefas Morisas Ravelis. Jų muziką galima apibūdinti kaip minties laisvės atsivėrimą. Profesionalioji muzika pirmiausiai atsirado aukštuomenės sluoksniuose. Griežtos dvaro etiketo taisyklės dažniausiai varžė muzikantų kūrybinę laisvę, bet štai staiga atsiveria erdvės ir mintis išsilaisvina! Iki Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta daug ryškių, nepaprastų dalykų, kai kuriuos šiandieną ir išgirsite“.
Koncertas prasidėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mažai žinomomis pjesėmis. „M. K. Čiurlionis 1903 m. sumanė sukurti kūrinių ciklą iš 24 pjesių. Išliko tik 4, kitos išnyko, o gal net nebuvo sukurtos. Čia Čiurlionis gal ne visai toks, kokį mes įpratę girdėti. Pastebėsiu vieną dalyką – keista, kai Čiurlionis yra gretinamas su kuo nors kitu – man jis visada yra savitas ir tikrai nėra kažkieno epigonas. Jo gretinimas su kuo nors žinomu – tai tam tikra nepilnavertiškumo išraiška. Nerandu ir atsakymo, kodėl Čiurlionis nuo pat savo kūrybos pradžios kūrė taip lietuviškai. Lietuvybės klausimas tuo metu buvo absoliučiai neaktualus – šeima kalbėjo lenkiškai, buvo nusistovėjusi samprata, kad šita tauta yra benykstanti istorijos tėkmėj. Ir staiga atsiranda žmogus, intuityviai pradedantis kurti muziką, kuri atitinka tos aplinkos dvasią. Čiurlionis yra visiškai lietuviškas!“,- neslėpė susižavėjimo genialiu mūsų tautos kompozitoriumi A. Vasiliauskas.
Po koncerto A. Vasiliauskui nuoširdžiai padėkojo, atminimo dovanėles įteikė Kultūros centro Dusetų dailės galerijos projekto „Muzika gurmanams“ koordinatorė Ieva Špūrienė.
Žiūrovų laukia dar du ciklo renginiai: lapkričio 21 d. 15 val. styginio kvarteto „ARCHI QUARTETT“ kūrybinė muzikinė programa. Gruodžio 4 d. 15 val. – dainininkės JUDITOS LEITAITĖS, smuikininkės PAULINOS DAUKŠYTĖS-ŠERECKIENĖS, pianisto JURIJAUS SUCHANOVO muzikinė kūrybinė programa „Muzika sielai“.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės