Gruodžio 16 d. Antazavės dvare įvyko trečiojo sezono projekto „Muzika gurmanams“ baigiamasis renginys – muzikinis spektaklis – arbatvakaris „Namų dainos“. Šio išskirtinio tęstinio muzikinio projekto sumanytoja ir vadovė – Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kultūrinių veiklų koordinatorė Ieva Špūrienė. Kiekvienas Antazavės renginių ciklo koncertas – tai pažintis su garsiais klasikinės muzikos atlikėjais ir nesenstančia, laikui nepavaldžia muzika. Žiūrovų pamėgtas projektas, tikimasi, tęsis ir kitais metais.

Arbatvakariai, kaip rašoma Šlapelių namo-muziejaus tinkalapyje  – „tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, vyko susipažinimai ir suartėjimai. Visi šie lietuviški vakarai buvo gausiai lankomi, turėjo didžiausią pasisekimą. Anų laikų Vilniaus gyventojai, be tautos ir padėties visuomenėje skirtumo, ir lietuviai, ir ne lietuviai – visi gausiai susirinkdavo. Po šių vakarų atsirasdavo nemažai jaunimo iš sulenkėjusių lietuvių šeimų, norinčių išmokti lietuvių kalbos“.

Minint žymaus kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos (1819–1872) 150-ąsias mirties metines, pirmą kartą lietuviškai suskambėjo melodingosios „Namų dainyno“ dainos! Vilnius, kuriame kompozitorius praleido 18 gražiausių savo kūrybos ir meilės metų, jį įkvėpė ne tik sukurti šeimą, bet ir gražiausius muzikos šedevrus, tarp kurių ir daugiau nei 700 dainų, vėliau nugulusių į 12 „Namų dainyno“ sąsiuvinių…

S. Moniuška rašė: „Toji mintis, kuri skamba mano kūriniuose, yra išsiliejusi liaudies dainose – nuo Nemuno iki Baltijos, nuo Prūsų iki pat Kuršo. Išgirsi ją Nevėžio ir Dubysos pakrantėse, atskridusią prie ausies rytmečio rasos sparnais, pajusi, kaip ji pasibeldė tau į širdį vakare, atplaukusi saulėlydžio spinduliais. Keliaujant po Lietuvą mane įkvėpė paprastų žmonių dainų dvasia, o aš ją nejučiomis išliejau savo kūriniuose, saugodamas kaip šventą seniausių laikų palikimą ir kaip akivaizdžiausią įrodymą, kad lietuviams poezija yra įgimta…“

„Šis arbatvakaris – tarytum XIX a. pabaigos Vilniaus miestelėnų gyvenimo akimirka, kurioje dalyvavo ir kilmingi ponai, ir jų kaimynai bei tarnai, savo gyvenime talpinantys tiek rimtus apmąstymus, tiek kasdienes, komiškas situacijas. Itin didelį pasigėrėjimą kėlė aktorių ir muzikų profesionalumas, įtaiga – pasirodymo veikėjai – antrepreneris Fortūnatas (Kristijonas Siparis), kaimynai kepėjas Antekas (Dainius Puišys) ir smuklininkė Mirandolina (Vilhelma Mončytė), pianino mokytoja madmuazel Žužu (Eglė Perkumaitė), tarnaitė Zlata (Odeta Pocevičiūtė) ir kamerdineris Karuzo (Nerijus Račkaitis) tiesiog gyveno savo rolėse, individualiai perteikdami vaidmens charakterį, neleisdami suabejoti savuoju tikrumu“,- rašo recenzijoje Ieva Kananavičiūtė.

Renginį vedė Zelma Lukošiūnaitė – Apanskienė.

Arbatvakaryje skambėjo Julijaus Slovackio ir Vladislovo Sirokomlės eilės. E. Odyneco, E. Vasilevskio, A. Chodzkos, J. Čečioto, S. Vitvickio, J. Prusinovskio, J. Korsako dainų tekstus iš lenkų kalbos vertė Nida Timinskaitė, adaptavo Nida Timinskaitė, Eglė Tulevičiūtė ir Kristijonas Siparis.

Idėjos autorė ir spektaklio režisierė – EGLĖ TULEVIČIŪTĖ. Grimo dailininkė – DALIA JOVAIŠIENĖ. Organizatorius – teatras „Arbatvakariai“. Partneris – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus.

Organizuoja: Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Antazavės dvaras

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Zarasų rajono savivaldybė

V. Visockienės nuotr. ir video – https://www.youtube.com/watch?v=TiJMeHPM6sQ&t=14s