Paroda vyks iki 2026 m. sausio 19 d.
Petras Stauskas – tapytojas, akvarelininkas, muziejininkas – gimė 1919 m. Tolovkoje, Samaros gubernijoje Rusijoje, kur jo seneliai caro valdžios buvo ištremti po 1863 metų sukilimo. 1922 m. Stauskų šeimos grižo į nepriklausomą Lietuvą, į savo tėviškę Jaskoniškių kaimą (Dusetų seniūnija). 1935–1939 m. mokėsi Rokiškio Juozo Tumo–Vaižganto gimnazijoje, kur piešimo mokytojas Pranas Simanavičius sudomino gabų mokinį daile. 1940 m. išlaikė egzaminus į Kauno dailės institutą. 1941 m. perėjo mokytis į Vilniaus dailės akademiją, kur buvo iš karto priimtas į antrą kursą. 1950 m. baigė dailės studijas Vilniaus dailės institute. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1960 m. 1963–1977 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, 1951–1988 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. Parodose dalyvavo nuo 1952 m. Darbai eksponuoti Rusijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir kt. Kūrinių yra Lietuvos dailės ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. Nuo pat Dusetų dailės galerijos įkūrimo pradžios Petras Stauskas buvo vienas iš aktyviai dalyvaujančių rengiamose galerijos dailininkų parodose, surengė dvi asmenines parodas Dusetų galerijoje. Mirė 2003 m. Kaune.
Kūryboje labiausiai P. Stauskas vertinamas kaip akvarelės meistras. Dailininkas fiksuodavo emociją ir bendrą charakterį. Liejo daug peizažų, labiausiai mėgo pajūrį ir Aukštaitiją . Juos sukurdavo greitai, impulsyviai. Liejamos ant šlapio popieriaus akvarelės ir dabar atrodo kaip ką tik sukurtos. P. Stauskas naudojo apibendrinimus, o tai tuo metu buvo laikoma naujove. Nukrypimas nuo realistinio link abstrahuoto vaizdo tapo P. Stausko kūrybos išskirtinumo ženklu.
Labai daug akvarelių P. Stauskas nuliejo atostogų metu savo tėviškėje, Jaskoniškėse. Ten buvo jo atgaiva po sunkių administracinių darbų, ten jis jautė sąlytį su gamta. P. Stauskas buvo gamtos dainius, o glaudus ryšys su tėvų žeme, tradicija padėjo jam ne tik kaip dailininkui, bet ir kaip žmogui. P. Stausko brolis Antanas prisimena: „Petras labai mylėjo ne tik Dusetų krašto, bet ir viso regiono žmones. Atvažiavęs nors trumpam į kaimą, imdavo molbertą ir piešdavo įvairius gamtos peizažus, taip pat ir portretus. Jis yra nutapęs ne tik šeimos portretus, bet ir įamžino daugelį iškilių krašto žmonių. Petras labai mėgo žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo. Nors dirbo ir gyveno Kaune, į lenktynes atvažiuodavo kasmet, nežiūrint koks oras. Ir atvykęs visada piešdavo vykstančias lenktynes.“