„Skulptūrinių keramikos darbų ciklas „Vieneri metai“ – tai keramikos darbai, kuriuos sukūriau antrajai asmeninei parodai. Įkvėpimu tapo mano pačios patirtis, sukaupta 2019–2020 m., gyvenant daugiau nei vienerius iššūkių kupinus metus Latvijos sostinėje, Rygoje. Atsiskyrimas nuo tėvynės, nuo socialinių ryšių karantino laikotarpiu dar labiau sustiprino ir taip atsiskyrėlišką kūrybinį gyvenimą. Panirusi į dienas be pasaulio šurmulio, vidinių gelmių rimtį ir dosnią Latvijos gamtą mąsčiau apie išskirtinį gyvenimo laikotarpį, kasdienybės verpetuose užslėptą turtingą moters vidinį gyvenimą.“
Taip subtiliai keramikės Rimos Leipuvienės naujame jos darbų kataloge pristatoma paroda, kuri lapkričio 13 dieną atkeliavo į Dusetų dailės galeriją. Pirmoji Rimos personalinė paroda Dusetose vyko 2019 metais. Autorė sako, kad šioje galerijoje labai gera rengti parodas, nes čia šviesios ir jaukios erdvės, kuriose skulptūros jaukiai įsitaiso. „Labai džiaugiuosi ir dėkoju jums, Alvydai ir Normante, kad turiu galimybę atvežti į šią galeriją savo antrąją parodą, kuri gimė po pirmo karantino grįžus į Lietuvą. Labai norėjau kurti po tokios netikėtos pertraukos gyvenime, kai mes su šeima buvome išvykę į Latviją vieneriems metams. Tai buvo didelis pokytis, daug pasikeitimų ir įspūdžių, daug laiko praleista gamtoje, nuostabiame Latvijos pajūryje. Tuos visus sukauptus įspūdžius norėjau papasakoti keramikoje ir gimė ciklas, kuris reikšmingai skiriasi nuo pirmosios parodos. Čia šiandien pristatau atskiras nedideles skulptūras, jokių užuominų į funkcionalumą ir jos pasakoja mano istoriją, išgyvenimus. Nors vizualiai tai labai gamtiški kūriniai, bet kalba apie patirtus jausmus. Norėčiau paminėti, kad gilinausi į Rytų estetikos filosofiją, skaičiau prof. Antano Andrijausko tekstus ir radau atspirtį savo kūrybai. Rytuose yra vertinamas spontaniškumas ir intuityvumas, o aš kaip tik varžiausi to neakademiško priėjimo prie kūrybos, to intuityvaus polėkio. Dabar jį labiau vertinu ir leidžiu jam laisvai pasireikšti.
Trumpai paminėsiu apie darbų technologiją – tai aukštas degimas (1300 c ), medžio pelenų glazūra, naudojau šiek tiek pigmentų, kurie suteikė kūriniams daugiau spalvinio išraiškingumo. Glazūra yra pratrinta, jos sluoksnis dažnu atveju nestoras, kad išryškinti patį molį. Siekiu, kad jis dominuotų, matytųsi visos jo transformacijos, judesys.“

Parodos atidaryme dalyvavę autorės kūrybos gerbėjai negailėjo gerų žodžių. Parodą pristatęs Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas pasidžiaugė Rima kaip labai talentinga ir aktyviai kuriančia menininke, kuri per keletą metų surengė kelias personalines parodas, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare, sėkmingai dalyvauja keramikų organizuojamose parodose.
Į parodą atvykęs Utenos kraštotyros muziejaus padalinio V. Valiušio keramikos muziejaus muziejininkas, garsus keramikas Vytautas Valiušis taip pat negailėjo komplimentų kolegei: „Mane nustebint yra labai sunku, bet Rima mane labai stebina! Ji kaip meteoritas įsiveržė į profesionalių keramikų gretas ir per tokį trumpą laiką tapo tikra meistre. Meistrystė – tai kada menininkas valdo atsitiktinumus.“
Parodos atidaryme dalyvavęs pedagogas, dailininkas ir keramikas Romualdas Pučekas: „Pirmas įspūdis įėjus – kad šiandien taip, rytoj čia jau bus kitaip. Atrodo, lyg viskas sustingę judesy, bet tuo pačiu metu juda, formuojasi, kyla iš pačios žemės ir staigiai sustingsta, tarytum lava. Veikiami ugnies, objektai jau yra įgavę racionalias, geometrines formas, bet dar suskilinėję, supleišėję, dar virpa. Tas įdomus vyksmas, sustabdytas masės judėjimas tikrai labai žavi. Šiandieniniame pasaulyje viskas per daug išmatuota, apskaičiuota, išmąstyta ir mums trūksta, kaip sakė autorė, spontaniškumo. Ji puikiai įvaldė amatą – mums gali atrodyti, kad čia labai lengva, bet tai yra labai sudėtinga padaryti technologiškai, suvaldyti visą procesą. Kiekvienas kūrėjas po parodos atranda naujų idėjų, jos klijuojasi, žadina naujus impulsus ir mes ateityje pamatysim irgi labai įdomių ir įspūdingų Rimos keramikos darbų. Ačiū ir kūrybinės sėkmės!“
Dailininkas, skulptorius Algirdas Gaižauskas: „Man labai patinka netikėtumas, darbai neišvarginti, viskas gyva, juda, išlaikyta viename stiliuje – formos ir koloritas.“
„Taigi, tam tikru metu ateina atsivėrimo diena, kai keramikos darbai yra pateikiami išorei t. y. pasiekia žiūrovą. Čia jų laukia įdomus likimas: atrasti atliepimą kitų širdyse arba likti mano vienos sąmonės atspindžiais.“ R. Leipuvienė.
Rima taip pat tapo tušu ir kuria japoniškus trieilius – haiku. Šios meno rūšys darniai viena kitą papildo.
Užsukite į parodą, pamatykite ir širdimi pajuskite menininkės kvietimą pokalbiui apie…

Vilija Visockienė, nuotr. autorės