Slaptosios piešėjų draugijos PIEŠINIŲ PARODA
Parodos atidarymas kovo 28 d. (šeštadienį) 15 val.
Paroda veiks iki balandžio 30 d.
Jau daugiau kaip dvidešimt metų grupė profesionalių menininkų piešia modelius gyvai. Tik po dešimties metų niekur neafišuojamos veiklos buvo surengta pirmoji piešinių paroda, kurios pristatyme atsirado pavadinimas „Slaptoji piešėjų draugija“. Šiuo metu ji viena ryškiausių neformalių kūrybinių grupių, veikiančių klubo principu.
Draugijos parodos turi griežtą formatą: piešiniai, eskizai, kartais tapyba ir kompozicijos kuriami naudojant gyvą modelį. Startavusi nuo akademinės platformos, draugija paįvairino ir praplėtė savo meninius ieškojimus bei bendras nuostatas: mus vienija realus žmonių kūno vaizdavimas. Autoriai laisvai renkasi techniką ir stilių, siekdami pagrindinių mums svarbių vertybių – piešinio grafinės raiškos įtaigumo ir savitumo.
Apnuoginto žmogaus piešimas – atskiras skyrius meno istorijoje, susijęs su nuolatine kova dėl menininko teisės laisvai kurti ir viešai pristatyti savo kūrybą. Atsigręžę į istoriją matome, kad dailininkai net konservatyviais laikais turėjo neginčytiną teisę lavinti savo meistrystę piešdami ir tapydami gyvus modelius. Žmogaus figūros piešimas reikalauja anatominių žinių ir išmanymo, ilgų treniruočių, atsiribojimo nuo vulgarybės, tvirtų vertybinių pažiūrų ir tikėjimo.
Ši formali veikla tai sena fundamentali tradicija – žmogaus figūros, kuria išreiškiama metafizinė tvarka, vaizdavimo tradicija. Taip buvo vaizduojami dievai ir herojai – žmogaus kūnas perteikdavo Dievo atvaizdą. Šiais sekuliarizacijos laikais, kai bet kuri anapusybė yra neigiama, nupiešta žmogaus figūra vienaip ar kitaip vis primena apie iracionalaus grožio suvokimą, iškelia „amžinų vertybių“ klausimą, jų paiešką.
„Slaptosios piešėjų draugijos“ paroda skirta tiems, kurie nėra iškritę iš istorinio Europos dailės konteksto. Ji skirta tiems, kurie supranta piešinio iš natūros reikšmę ir ypatumus, vertina meistrystę ir žmogaus grožį jo įvairovėje.
