Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje liepos 24 d. įvyko neeilinis susitikimas „Dainos, eilės, prisiminimai iš teatro gyvenimo“ su žinomais teatro ir kino aktoriais – Kristina Kazlauskaite ir Sauliumi Bareikiu.
„Žavi, talentinga, šmaikšti, itin publikos pasiilgta ir mylima aktorė K. Kazlauskaitė pasidalins savo spalvingo ir turiningo gyvenimo momentais, prisiminimais iš kino, teatro ir televizijos gyvenimo, paskaitys labiausiai mėgstamą poeziją ir paatviraus apie kasdienybės džiaugsmus bei rūpesčius. Daugelio mėgstamas ne tik už vaidmenis teatre ar kine, bet ir ilgametę muzikinę veiklą su grupe „Aktorių trio“ Saulius Bareikis atsiskleis ir kaip puikus istorijų pasakotojas. Vaizdingai ir įtaigiai perteikiamos jos virsta tarsi mažais monospektakliais. Žinomas bardas nenutols ir nuo muzikos, kurią kuria nuo jaunystės, ir atliks publikai savo lyriškas balades.“
Taip buvo rašoma spaudos pranešime apie įvyksiantį renginį ir šios anotacijos žodžiai išsipildė su kaupu.
Puikus aktorių humoro jausmas, šmaikščios ir taiklios improvizacijos iš karto pavergė pilną žiūrovų salę. Publika leipo iš juoko, klausydamasi aktorių gyvenimiškų istorijų. Girdėjome jų kartu ir po vieną atliekamas lyriškas dainas. Skambėjo jautriai bei įtaigiai K. Kazlauskaitės skaitoma V. Mačernio, Just. Marcinkevičiaus, kitų poetų kūriniai.
„Labai seniai buvom drauge scenoje kartu, o štai taip – ne spektaklyje, ne vaidmenyse – pirmą kartą esame kartu ir tai mums nauja ir įdomu. Pažinsime vienas kitą iš dar nežinomų pusių. Klijuosim dainą prie poezijos, improvizuosim. Paprašėme, kad neišjungtų šviesų – norime matyti jūsų nuotaiką ir akis. Praleiskime laiką smagiai!“, – kvietė aktorė K. Kazlauskaitė renginio pradžioje. Jaudinosi ir Saulius Bareikis : „Jaučiuosi nuogas, nes visiškai nėra scenarijaus.“
Vakaro pabaigoje K. Kazlauskaitė pristatė Birutės Želvytės-Daulenskienės atsiminimų knygą „Vakaro žvilgsnis“, kuriame kalbinami iškilūs Lietuvos teatro žmonės, kurių tarpe – ir pati aktorė.
Gėlės renginiui pasibaigus buvo įteiktos ne tik atlikėjams, bet ir Doritai Rameikienei, kuri pakvietė K. Kazlauskaitę būtent Dusetose surengti susitikimą su žiūrovais. Beje, tai buvo premjera, iš viso Lietuvoje planuojama surengti tik du tokius vakarus.
Nors ir skubėjo, po renginio K. Kazlauskaitė mielai sutiko atsakyti į keletą trumpų klausimų.
Ar esate buvojusi Dusetose? Gal kartais apsilankote Sartų žirgų lenktynėse?
Su teatrais išvažinėta visa Lietuva, esu buvusi ir Dusetose, bet labai seniai… Žirgų lenktynėse nesu buvusi, bet žirgų konkūrus tai mėgdavau pažiūrėti.
Kokie įspūdžiai po šio susitikimo?
Publika tai puiki, dievuliau mano! Nenušvilpė, pomidorais neapmėtė, sėdėjo kantriai. Žiūrovai labai gražiai klausėsi!
Ar vis dar apima jaudulys prieš susitikimus su savo žiūrovais?
Labai reti tie susitikimai. Atpratau nuo scenos, labai namisėda pasidariau, jau nenoriu. Tikrai nemeluoju – žmonės kelia stresą. Ir šiandien labai jaudinausi, bet buvo drąsiau, nes anksčiau važiuodavau viena, o šiandien turėjau užnugarį Saulių ir man buvo drąsiau, jaukiau. Viena jau pusantros valandos neištempčiau, nes kai retai pasirodai, prarandi profesinę formą.
Kaip Jums pavyksta išlaikyti jaunatviškumą?
Gyvenu ne taip, kaip reikia, man taip atrodo. Plaukus pasidažau. Prieš šį susitikimą manikiūrą pasidariau, nes darže dirbant buvo baisios rankos, su tokiomis negali eiti į sceną. Pas mane viskas paprastai. Neturiu kremų, su aliejumi veidą pasitepu. Nei mitybos labai žiūriu. Yra kaip yra, gal genai…
Prieš susitikimą apžiūrėjote Dusetų dailės galerijos menininkų parodą. Ilgėliau stabtelėjote prie Šarūnos Saukos tapybos…
Jis yra įdomus, bet tai skonio reikalas. Esu primityvesnė, klasikinė. Mane tokia tapyba šokiruoja, bet tai yra menininko žvilgsnis, jis viską mato savaip. Yra darbų, kurie užkabino, prie kurių ilgiau stovėjau.
Ar sutiktumėt jam pozuoti?
Ne…
Rugsėjo 18 d. dusetiškiai turės puikią progą pamatyti Jūsų spektaklį „Principas“. Kaip jaučiatės būdama režisiere?
Viskas dar šviežia, gyva… Labai patenkinta aktoriais, gražiai ir rimtai dirba. Kolektyvas fantastiškas, neturėjom jokių problemų statydami spektaklį. Man tai buvo šventė. Dėkoju Dievui ir likimui, kad taip pavyko.
Ar planuojate statyti kitus spektaklius?
Noriu statyti. Kai pavyko, atsirado noras daryti, nes labai savimi abejojau – nesigaus, aš ne režisierė… Bet naujam pastatymui turiu rasti medžiagą, turiu matyt viską – dekoracijas, aktorius, viską!
Tai Jūsų antras pastatymas?
Taip. Pirmas buvo Naujametinis, skirtas vaikams, porą metų jį rodė. Net ir labai norint, negalėjau režisūrai skirti laiko, jį visą atiduodavau studentams, televizijai, radijui, filmams. Buvo didelis krūvis.
Ačiū, iki kitų susitikimų Dusetose ir dar daug būsimų spektaklių premjerų!

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės ir A. Troščenkos