VALENTINO VARNO tapybos paroda METŲ LAIKAI Antazavės dvare
Parodos atidarymas liepos 14 d. 14 val.
VALENTINAS VARNAS gimė 1956 04 20 Kaune. Dailininkas, medžio restauratorius, dailės pedagogas.
Menus studijavo: Kauno Naujalio meno mokykloje, Kauno Stepo Žuko dailės technikume (meninis medžio apdirbimas; baigė 1976 m.), Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija) – baigė 1985 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narys nuo 1999 m. Organizuoja dailininkų plenerus ir parodas, dalyvauja daugelyje plenerų Lietuvoje ir užsienyje – Latvijoje, Ukrainoje, Sakartvele, Vengrijoje.
Surengė per 20 personalinių parodų. Apdovanojimų, prizų ir premijų už puikią tapybą Valentinas gavęs nemažai. Vien pastarųjų keleto metų „kraitis“ – 28-ajame tarptautiniame tapybos plenere „Nidos ekspresija 2022“ pelnytas grafiko Audriaus Puipos vardo diplomas; tais pat metais Lenkijoje, 15-ajame tapybos plenere „Barwy Roztocza – Tomasov Liubelski miesto burmistro apdovanojimas ir premija; už kūrinį „Rostocos peizažas“ – Regioninio direktoriaus Maribo Seed Poland įsteigtas apdovanojimas; 2023–aisiais,16-ajame tapybos plenere „Barwy Roztocza“ – Zamoscio miesto PEKAO S.A. banko direktoriaus įsteigtas apdovanojimas. Kauno Filharmonijoje vykstančiame kasmetiniame konkurse „Kauno peizažas. Žiema“ laimėti diplomai 2019 ir 2024 metais.
Valentino tapybos darbų yra įsigiję Raseinių krašto muziejus, Kauno kunigų seminarija, Kiskunmajsa krašto muziejus (Vengrija); daug tapybos darbų pasklidę po privačias kolekcijas Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Sakartvele, Italijoje.
Tai – sausi faktai. Tačiau Valentinas – itin gyva, kūrybinga ir originali asmenybė. Pažįstu jį nuo ankstyvos jaunystės, nes teko net šešerius metus kartu studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje, tuolaikiniame Lietuvos dailės instituto Kauno skyriuje. Drauge lankėme paskaitas, drauge važiuodavome į studentiškas kūrybines stovyklas – tapybos praktikas. Dar studijų laikais piešimo užsiėmimuose Valentinas pasižymėjo kaip itin geras, subtilus, netgi azartiškas piešėjas, – visiems bendramoksliams buvo toli iki jo. Čia, matyt, ir įgimtas talentas, ir neabejotinas darbštumas, atsidavimas šiam pomėgiui ir darbui, kurį drąsiai galima vadinti – pašaukimu.
…O tapybos praktikose pradėjome nuo akvarelės. Vėlgi – nors puikiai piešdamas iš natūros ir piešiniu nuo jos nenutoldamas, Valentinas sugebėdavo pastebėti, rasti, nulieti akvarelės lakšte įdomius, netikėtus spalvinius derinius, o piešinyje – „iškadruoti“ natūrinį objektą taip, kad stebėdavomės – kur tokį motyvą rado, sakytum, jau kelias dienas matomame peizaže?! Tuo metu Valentinas buvo vienas subtiliausių akvarelininkų, ir man iki šiol gaila, kad akvarelę jis iškeitė į aliejinę tapybą. Tačiau ir pradėjęs tapyti aliejiniais dažais, dailininkas liko itin geras, pastabus piešėjas, subtilus koloristas, sugebantis rasti vis naujų ir naujų spalvinių derinių bei sąskambių, pastebintis natūroje – gamtoje ar senuose pastatuose, bažnyčiose – menkiausias, smulkiausias detales. Dar vienas pagirtinas Valentino bruožas – net šiais laikais, esant pačių įvairiausių techninių vaizdo fiksavimo priemonių, iki šiol jis savo kūrinius tapo ne iš nuotraukų, o vien iš natūros, pleneruose, visais metų laikais, netgi žiemą, esant minusinei temperatūrai! Dar ir todėl jo tapybos darbai autentiški, originalūs ir gyvi. Šioje parodoje „Metų laikai“, kurioje eksponuojami daugiausia pastarųjų metų kūriniai, ir matome autentiškus visų gamtos periodų tapybinius atvaizdus.
Teko ir tenka drauge dalyvauti daugelyje plenerų, ir visuomet žavi bei stebina nepaprastas Valentino darbingumas, produktyvumas, atsidavimas tapybai. Žiūrėk, kiti pleneristai dar begerią rytinę kavą, o Valentinas jau grįžta su pirmaisiais etiudais – mat, saulei tekant buvęs tobulas apšvietimas, reikėję jį „pagauti“. Įgimtas talentas, pastabi akis ir išsiugdytas darbštumas – tai puikus derinys, kad ir toliau tapybos Pegasas neštų dailininką Valentiną Varną į naujas kūrybos aukštumas.
Violeta Židonytė, dailininkė ir rašytoja, 2024 m. liepa.