Birželio 3 – liepos 2 d.
“Sartai man – ne tik ežeras, bet gyvas, raibuliuojantis vandens audinys su vėjo, saulės ir šešėlių rašmenimis. Būdama prie ežero mokausi ne tiek ieškoti, kiek būti – stebėti, laukti, klausytis. Tad ši paroda gimė iš akimirkų, kurios trunka vos kelias sekundes ir daugiau niekada nepasikartoja.
Įsižiūrėjus į vandens paviršių, atsiveria savita pasaulio tvarka. Lūžtantys nendrių stiebai, bangų ritmai ir šviesos atspindžiai tampa universaliais ženklais – trikampiais, rombais, linijomis. Taip gamta kuria archajiškus rašmenis, senąsias šiaurės runas, užrašomas šviesos ir šešėlio sandūroje.
Atspindžiai parodoje prasitęsia haiku – momentiniuose eilėraščiuose, kurie neaiškina fotografijų ir jų nekomentuoja, veikiau tampa dar vienu atspindžiu – trumpu emociniu virpesiu, bandančiu sugauti trapumo ir laikinumo jausmą. Žvejo mostas auštant, rūke ištirpstantis garnio siluetas, ant medinių irklų likusi delnų šiluma ar nendrėse netikėtai atgyjantis seno lietaus atminimas susilieja į vieną bendrą būties tėkmę.
Kviečiu trumpam sustoti. Atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo ir įžengti į Sartų nendrynus. Tapti ežero runų skaitytojais.”
Vilija