Violetos Gasparaitis parodos atidarymas Vokietijoje

unnamed-2
Violeta Gasparaitis, Dusetų krašto dailininkė, gyvena nuolatinėse kūrybinėse paieškose, ir kas kartą eidami į jos parodų atidarymus, žinome – menininkė vėl pakvies į paslaptingais vaizdiniais apgyvendintas išorines ir vidines erdves, kuriose jos išgyvenimai ir mintys persipynę į išraiškingą audinį, o regime ir jaučiame jį kiekvienas savaip. Šį kartą tokia nauja ir labai netikėta V. Gasparaitis tapybos paroda „Perėjimai“ rengiama Vokietijoje. Ji bus atidaryta Leipcigo regiono verslo centre (Leipcigo IHK) ir vyks nuo gegužės 11 d. iki birželio 09 d. Kaip sakė pati Violeta, šios išvykos misija ne tik parodyti savo kūrybą, bet ir reprezentuoti mūsų kraštą Vokietijoje, per meną supažindinti jos gyventojus, ypač verslininkus, su mūsų kraštu, pakviesti juos čia pasisvečiuoti, galbūt netgi užmegzti dalykinius ryšius.

Dailininkė pasakojo, kad gavusi pakvietimą surengti ne keramikos, o tapybos parodą, iš pradžių buvo sunerimusi – ar pajėgs per gana trumpą laiką nutapyti tiek daug paveikslų. Tapyti norėjosi kitaip, originaliai, nematytai. Keletą savaičių mąsčiusi apie tai, ji davė laisvę vaizduotei, ir štai namuose išrikiuoti didžiuliai paveikslai jau atsargiai pakuojami ir ruošiami ilgai kelionei. O atsargiai todėl, kad jie tikrai kitokie – ypatingo dažų maišymo ir gamtinių medžiagų klijavimo būdu pavyko išgauti 3D efektą, tad darbai yra reljefiniai, primenantys koliažus ir asambliažus. Temą padiktavusi gamta dovanojo ir priemones jai įkūnyti – šakeles, žoles, medžių žieves. Taip įvairiausių atspalvių, formų vėlyvo rudens augalai atkeliavo iš paežerės, pievų, miško, ir buvo tvirtai ir patikimai susupti į dažų drobules. Paveikslai, primenantys ir minimalistines ikebanas, ir mistinius peizažus, yra meditatyvūs, saulei dienos eigoje vis kitaip juos apšviečiant, besikeičiantys dėl naujai susidarančių šešėlių ir spalvų žaismo, vis kitaip regimi. Meditatyvūs dar ir todėl, kad Violeta juos kuria ekspresyviai, nenaudodama teptukų, o pildama dažus iš indelių. Akriliniai, aliejiniai dažai maišydamiesi, džiūdami įgauna įvairiausias tekstūras, atsitiktiniai nutekėjimai, marmuriniai suskilinėjimai primena ir batikos darbus, ir piešimą dažais ant vandens – ebru. O labiausiai galbūt asocijuojasi su Violetos keramikos glazūruotais paviršiais – tiek sodriais, tačiau subtiliais spalvų deriniais, tiek reljefo iškilumais. Kūrinius papildo poetiški jų pavadinimai – „Prietemoje“, „Atodrėkis“, „Overtiūra“, “Lietus kopose“… Parodos pavadinimas „Perėjimai“ simbolizuoja nenutrūkstamą virsmą tiek gamtoje, tiek žmogaus dvasiniame gyvenime, perėjimą iš vienos būties fazės į kitą. Tegul šis ypatingas Violetos ir gamtos bendradarbiavimas tęsiasi, praturtindamas tiek menininkę, tiek mus, žiūrovus, gražiais atradimais ir emocijomis.

Vilija Visockienė