VIRGINIJAUS ZALENSO fotografijos paroda PASAULIS ANAPUS OBJEKTYVO. EROTIKA KITAIP

Kovo 25 d. Dusetų dailės galerijoje atidaryta Virginijaus Zalenso fotografijos paroda „Pasaulis anapus objektyvo. Erotika kitaip“.

Intriguojantis pavadinimas, kaip ir pačios fotografijos, kuriose laužomos grožio supratimo taisyklės. Į žmogaus kūną Virginijus žvelgia ne kaip į tobulą modelį (tokių nuotraukų taip pat yra, tačiau fotografas sako, kad čia ne jo tema). Žmogus parodos autoriaus nuotraukose yra visoks – senas ir jaunas, lieknas ir apkūnus, įtrauktas į keistas, absurdiškas situacijas ar apgaubtas romantiškos paslapties šydu. Parodos atidaryme V. Zalensas pasakojo apie savo kelią į fotografiją, kodėl jį domina būtent šis žanras, apie pasaulinio garso fotomenininkus J. Saudek, G. Binde, pas kuriuos jis turėjo puikias galimybes mokytis akto fotografijos paslapčių, taip pat apie Čekijoje, Latvijoje rengiamus šio žanro fotoplenerus.

Paroda veiks iki 2023 m. balandžio 14 d.

“Virginijus Zalensas gimė Vilniuje 1955 metais. Inžinierius – elektronikas. Fotografija – laisvalaikio hobis. Nuo 2013m. aktyviai dalyvauja įvairiose parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Autorius pateikia mums trilogiją. Nors tai ne trys atskiros temos, bet pateikimas tikrai skirtingas. Tai ankstyvoji kūryba, spalvotos ir nespalvotos fotografijos. Tarp žiūrovo ir daikto (kūrinio) menininkas sukuria komunikavimo erdvę. Jis savo interpretacija keičia daikto esmę. Pasinerkime meditacijai į tą transformuotą Virginijaus erdvę.

    Mes visi keičiamės, platėjant akiračiui ir nepaliestoms temoms, jos ateina lyg pranašai į mūsų kūrybą. Ją praturtindami ir darydami įdomesne žiūrovui. Kūryboje matome atsiradusias naujas temas. Temų laukas platus, nuo klasikos, mitologijos iki siurrealizmo ir viskas apjungta vienu objektu. Veikiamas tapybos, autorius neapeina ir religinės temos. Tai natūralu, nes mes gyvename krikščioniškoje Europoje, kur tai yra svarbi tema. Žinoma, tose nuotraukose galime matyti šiuolaikinę jų interpretaciją. Geras ženklas, jog tame yra autoriaus individualumas ir mūsų laikmečio ženklai. Meno pagrindas tai asmeninis santykis su objektu. Tokiu būdu kūrybai suteikiama gilesnė prasmė. Tai nėra paviršutiniški darbai, autorius kuria ir antrą vizualų sluoksnį. Daugelis nuotraukų žanrinės fotografijos stiliuje. Tai kažkokia istorija, vykstanti čia pat nuotraukoje. Rečiau pasitaiko nuotraukų, kur žmogus pateikiamas kaip atskiras asmuo.

    Galime matyti kai kurių garsių, pasaulinio mąsto kūrėjų, stilistikas. Tokius kaip J. Saudek (1935 m.) ar Rene Magritas (René François Ghislain Magritte, 1898 – 1967 m.). Tai nestebina, kadangi nėra fotografo, kuris nebūtų matęs ar nebandęs interpretuoti jų kūrybos. Juolab reikia paminėti, jog Virginijus mokėsi iš Jan Saudeko kūrybos. Nuotraukose, ypač spalvotose, sutiksite jo temas ir spalvinę gamą, o kūryboje yra dvi temos, kurios puikiai tiktų ir Virginijaus pateiktoms fotografijoms. „Meilė kaip keturių raidžių žodis“ (Love as a four‑letter word 1995) ir „Gyvenimas, meilė, mirtis ir kiti tokie patys niekniekiai“ (Život, láska, smrt a jiné takové podružnosti 1994). Rene Magritas buvo dailininkas siurrealistas. Kelios fotografijos yra su Virginijaus interpretacijomis. Mano nuomone, jų interpretacija, dailininkas tikrai didžiuotųsi.

    Dar atkreipčiau dėmesį į tai, jog ne vienoje nuotraukoje sutiksime ir patį autorių. Jis savo temų įgyvendinimui nevengia pats būti modeliu, taip dalyvaudamas didžiojoje kūrybos puotoje.“

Romualdas Vinča, Vilnius. 2023 m. kovas.

V. Visockienės nuotr.