Žiema Maljorkoje

Lapkričio 11 d. Antazavės dvare pianistė Eglė Andrejevaitė ir aktorė Birutė Mar pristatė muzikos ir žodžio programą „Žiema Maljorkoje“. Dvidešimt keturi fortepijono poeto Frédérico Chopino Preliudai, op. 28, parašyti Maljorkoje, Valdemosos vienuolyne, tarsi trumpi muzikos haiku pasakojo F. Chopino ir tuometinės kompozitoriaus mylimosios, rašytojos Žorž Sand (George Sand) jausmų ir būsenų istoriją.

Renginį, kuriame vėl buvo pilnutėlė salė žiūrovų, vedė kultūrinės veiklos vadybininkė Antazavės dvare Raimonda Gruzdienė. Dainuojančio fortepijono magą F. Chopiną, „užkėlusį“ preliudą ant muzikos pjedestalo kaip išbaigtą, jautriausius širdies tonus suvirpinančią improvizaciją, prakalbino pianistės E. Andrejevaitės rankos, o G. Sand girdėjome at(si)liepiant savo prisiminimų knygos „Žiema Maljorkoje“ tekstų fragmentais, kuriuos įgarsino aktorė ir režisierė B. Mar.

„Žiema Maljorkoje“ – tai faktais ir aplinkybėmis, kuriomis buvo sukurta muzika, papasakota istorija apie dviejų kūrėjų-genijų meilės, įtampos ir aistros akimirkas, kontrastuojančias su jų kelionės į Maljorką ir buities sunkumų patirtimis.

Aktorė, režisierė, rašytoja, SOLO TEATRO įkūrėja ir meno vadovė B. Mar savarankiškus teatro-literatūros-muzikos projektus, kamerinius spektaklius, tarptautinį pripažinimą pelniusius monospektaklius kuria nuo 1998 m. Aktorės ir režisierės darbai pristatyti teatro forumuose daugiau nei 30 Europos ir pasaulio šalių, įvertinti tarptautinių teatro festivalių apdovanojimais. 2018 m. B. Mar buvo apdovanota Lietuvos valstybiniu apdovanojimu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, fortepijono studijos „TonArt“ įkūrėja, pianistė E. Andrejevaitė studijavo Vokietijoje Štutgarto muzikos ir taikomųjų menų universitete. 2012 m. kartu su smuikininke Augusta Jusionyte debiutavo Graco filharmonijoje, Austrijoje. Nuo 2013 m. ruošia temines solines koncertines programas: „Valanda su Beethovenu“, „Coco Chanel project“, „Estampas – skirta Baltijos šalių 100-mečiui“, „Šopeno haiku“, kurios skambėjo Lietuvoje, Italijoje, Australijoje, JAV.

Šis vakaras užbaigė šių metų Kultūros centro Dusetų dailės galerijos renginių ciklą „Muzika gurmanams“. Kultūrinių veiklų koordinatorei Ievai Špūrienei už šio projekto sumanymą ir įgyvendinimą nuoširdžiai padėkojo kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė Liliana Žutautienė.

Po renginio pakalbinta Ieva mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Kaip kilo projekto idėja?

Nežinau kodėl, bet jau seniai galvoje sukosi žodis „gurmanas“. Tarsi mintyse auginau būsimo projekto idėją. Atsivėrusi nauja kultūrinė erdvė leido idėjai  išvysti dienos šviesą, o dvaro aplinka  padiktavo  tai, ko reikia, kad ši vieta taptų gražiu kultūros traukos objektu.  Geros kokybės, originalūs kūrybos pristatymai skatins pažintį su menu už didmiesčio ribų. Viena iš minčių, paskatinusi rašyti projektą, buvo ta, kad norėjosi platesnės kultūrinės programos, kuri pritrauktų regione gyvenančius žmones, suteikti jiems galimybę susipažinti su profesionalaus meno atlikėjais. Tarsi panaikinti atskirtį tarp miesto ir regiono.

Kaip vyksta atlikėjų paieška?

Estetiška dvaro aplinka skatina atsakingai rinktis atlikėjus. Norisi spalvingo bei svaraus kūrybinių renginių repertuaro. Pagrindinis projekto tikslas – pritraukti kuo įvairesnę klausytojų auditoriją, ypatingai tą, kuri nesidomėjo profesionaliu menu. Tuo pačiu sustiprinti ištikimų lankytojų kultūrines patirtis. Todėl atlikėjų įvairovė skatins atrasti kažką nauja, žadins smalsumą lankytis renginiuose ir ateityje.

Kas labiausia džiugina įgyvendinimo metu?

Labiausia džiugina žmonių gausa. Jų padėkos ir šilti atsiliepimai apie rengiamus muzikinius vakarus. Tai didžiausias įvertinimas man. Jei atvirai, nesitikėjau tokio projekto populiarumo. Vadinasi, žmonės vertina tai kas yra tikra bei nuoširdu. O tokie ir buvo kūrybiniai vakarai dvare.

Tolimesni siekiai?

Būtų smagu, kad šis renginių ciklas dar labiau plėstųsi ir taptų gražia dvaro tradicija, kur būtų puoselėjamas profesionalusis menas kaskart augindamas naują auditoriją. Žmonių dalyvavimas ir kultūrinės erdvės lankomumas patvirtino, kad tokie projektai ir naujos kūrybinės idėjos yra be galo reikalingos. Kaskart atnaujindami dvaro renginių įvairovę leisime žiūrovams patirti, vertinti ir mėgautis menais.

Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo, o svarbiausiai –  nuoširdus ačiū klausytojams!

Vilija Visockienė, nuotr. autorės