Zoran Dordevic fotografijos paroda Dusetose
Tarptautinės parodos Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje vyksta retokai, tad kiekvienas tokios parodos atidarymas sutraukia daugybę žiūrovų. Rugsėjo 28 dieną įvykiai taip smagiai susidėliojo, kad net pora autobusų su Lietuvos ir Latvijos turistais vienu metu sustojo prie Dusetų dailės galerijos. Netrūko ir tikslingai į šios parodos atidarymą atvykusių žmonių iš įvairių Lietuvos miestų – Zarasų, Vilniaus, Anykščių, Rokiškio, Utenos. Toks žmonių antplūdis gerokai nustebino ir nudžiugino fotomenininką Zoran Dordevic, atvykusį iš kalnuotosios Serbijos, mums vis dar menkai pažįstamos. Jo personalinėje parodoje – fotografijos, kuriose užfiksuotos scenos miestų gatvėse, taip pat yra nemažai portretų. Apie save ir kūrybą autorius kalbėjo angliškai, o jį suprasti šios kalbos nemokantiems padėjo iš Zarasų atvykusi vertėja Simona Burokaitė. Pristatydamas fotomenininką, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas apibūdino jį kaip vieną iš aktyviausių Serbijos fotografų, įvairių tarptautinių fotografijos konkursų organizatorių, taip pat Kragujevaco miesto, kuriame gyvena, fotoklubo vadovą. Z. Dordevic priklauso Serbijos menininkų sąjungai. Šios sąjungos narių kūriniai yra saugomi valstybės, be kultūros ministro leidimo autoriai net negali kitose šalyse eksponuoti savo darbų.
Kaip, kokiais keliais fotomenininkas atkeliavo į Dusetas, plačiau papasakojo šios parodos kuratorė Normantė Ribokaitė. Pati aktyviai dalyvaujanti tarptautiniame fotografijos pasaulyje – konkursuose, komisijose – ji tuo pačiu plėtoja bendradarbiavimo ryšius su kitų šalių fotografais ir klubais. Iš kelionių į Serbiją, Niujorką Normantė parsivežė ne tik daug įspūdžių, bet ir įvairių idėjų bei sumanymų. Vienas jų jau įvykdytas – turim puikią progą pažinti kitos šalies fotografiją.
Z. Dordevic pasakojo, kad dauguma šioje parodoje eksponuojamų darbų sukurta 1960-1970 metais, tačiau yra ir vėlesnio laikotarpio. Savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip fotokorespondentas, tad darbo reikalais daug keliaudavo po tuometinės Jugoslavijos šalis, Lenkiją, Nyderlandus ir kitas. Kelionėse fotografuodavo ne tik ko reikėjo leidiniams, bet ir savo asmeninei saviraiškai. „Tebefotografuoju klasikine juodai-balta juostele, manau, tokie kadrai ilgiau išliks ateinančioms kartoms, nei skaitmeniniai vaizdai. Juostas ryškinu ir nuotraukas spausdinu pats – turiu kontroliuoti visą procesą, kad likčiau patenkintas jų kokybe. Dabar kartais fotografuoju ir su skaitmeniniu aparatu, savo fotolaboratorijoje jau spausdinu ir spalvotus vaizdus, bet juosta tebelieka nepakeičiama. Man fotografijoje svarbiausia yra pagauti momentą, o tai nėra lengva – kartais tenka ilgai jo laukti. Taip pat labai svarbi nuotraukos atmosfera.“ Fotomenininkui nuotraukose ją sukurti padeda gamtos reiškiniai – rūkas, lietus, migla, atitinkamas paros metas, geras apšvietimas. Beje, saulėtoje Serbijoje rūkas retas reiškinys, tad fotografui tenka ilgai jo laukti, kad galėtų sukurti mistinę nuotaiką savo darbuose.
Z. Dordevic viešnagė Lietuvoje truko savaitę, tad jis turėjo puikią progą ne tik iš arčiau pažinti mūsų šalį – lankėsi Trakuose, Kernavėje, Vilniuje, aplankė patraukliausias Zarasų, Utenos rajonų vietas – bet ir pamatė Latvijos kraštą, jos sostinę Rygą, taip pat pabuvojo Jūrmaloje. Intensyvi savaitės dienotvarkė svečią gal kiek nuvargino, bet ir dovanojo daugybę įdomių akimirkų, dalis kurių, tikėtina, bus parodyta naujose parodose. Kelionių metu fotomenininkas nuoširdžiai žavėjosi mūsų šalimi ir nesiliovė kartojęs, kad tai rojus! Jį stebino gamtos įvairovė, ryški metų laikų kaita, žmonių darbštumas, švari aplinka miestuose. Nors patys dažnai burbam, kad pas mus beveik viskas blogai, bet labai pravartu pamatyti savo šalį atvykusių iš svetur akimis ir suvokti, kad ir mes turime kuo džiaugtis ir didžiuotis. Kultūrinė pažintis su Serbija nesibaigs vien šia paroda, ji bus plėtojama ir toliau, į bendrus projektus įjungiant Lietuvos miestų fotoklubus, galbūt net rengiant bendrus fotografijos plenerus.
Zoranas Đorđević (Kragujevacas, Serbija, 1959 m.) baigė Kragujevaco universiteto Teisės fakultetą ir Jugoslavijos žurnalistikos instituto Spaudos fotografijos skyrių Belgrade. Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI narys. Vienas iš Belgrade vykusio tarptautinio dokumentinių filmų festivalio BELDOCS steigėjų. Fotografų agentūros „Lumière’s Beam“ vadovas. Fotografijos magistro vardas iš Serbijos fotografijos asociacijos ir EFIAP (Excellence FIAP). Serbijos taikomosios dailės dailininkų ir dizainerių asociacijos ULUPUDS narys ir analogiškos fotografijos populiarinimo asociacijos „Cadre 36“ garbės narys Zagrebe (Kroatija). Nuo 2018 m. jo darbų yra Serbijos nacionaliniame muziejuje.
Vilija Visockienė
Nuotr. autorės